Šią vasarą suaugusieji traumų patyrė dažniau nei vaikai

Vasara baigėsi, tačiau šilti orai vis dar lepina, o tai reiškia – nemažėja ir tikimybė patirti traumų. Pasak gydytojos odontologės Ringailės Šimkienės, itin skausmingų įvykių pasitaiko dėl netinkamo naudojimosi įvairiomis transporto priemonėmis, o aktyvus laisvalaikis gamtoje, kelionės ir pramogos neretai poilsiautojus „apdovanoja“ ne tik nedideliais nubrozdinimais, bet ir raiščių patempimais, galūnių lūžiais ar net veido traumomis, po kurių tenka sėsti į odontologo kėdę. Draudikų duomenimis, kasmet susižalojusių statistika išlieka panaši – traumas patiria kas šeštas suaugęs ir kas ketvirtas vaikas.

Paspirtukai – vis dar traumų rekordininkai

„Odontologų klientais vis dažniau tampa elektrinių paspirtukų naudotojai, nes ne tik paaugliai, bet neretai ir suaugusieji yra įsitikinę, kad jiems nereikia naudoti apsaugos priemonių ir paspirtuku važiuojama be šalmo, juo, nepaisant saugumo, vežami keleiviai ir panašiai. Itin dažnos to pasekmės – priekinių dantų įmušimai, nuskėlimai, o kartais jų ir visai netenkama“, – sako gydytoja odontologė R. Šimkienė.

Nors elektriniai paspirtukai į Lietuvos miestų gatves išriedėjo jau prieš porą metų, medikės teigimu, iš svetimų nelaimių nei suaugusieji, nei vaikai pasimokyti neskuba.

„Labai liūdna, bet situacija negerėja ir tai labai neramina medikus. Kadangi anksčiau gydytojų traumatologų iniciatyva socialiniuose tinkluose platintos nuotraukas, kuriomis iliustruojamos stuburo traumos, kai žmonės neria į vandens telkinius nežinodami jų gylio, sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo ir tokių traumų sumažėjo, šiemet jie ėmėsi tos pačios taktikos dėl paspirtukininkų traumų.

Deja, šį kartą tokios sėkmės nebuvo. Kodėl? Atsakyti sunku, bet, turbūt, tokį atsainumą lemia ir tai, kad paspirtukai daugeliui lietuvių tapo įprasta ir itin patogia transporto priemone kelionėms į darbą ar ugdymo įstaigas, todėl dažnai manoma, kad „man taip tikrai nenutiks“. Guodžia bent tai, kad jau ribojamas nuomojamų paspirtukų greitis, tad labai rimtų lūžių pavyksta išvengti, tačiau vis dar sužalojamos lūpos, kaktos sritis, pasitaiko ir smegenų sukrėtimų“, – patirtimi dalijasi R. Šimkienė.

Medikei dėl patiriamų traumų specifikos pritaria ir „INVL Life“ Rizikos vertinimo ir žalų reguliavimo vadovė Baltijos šalims Vaida Liustikienė, pabrėždama, kad saugiai ilsėtis vis dar neišmokstame.

„Vasara daugumai asocijuojasi su nuotykiais ir naujais potyriais, tad nenuostabu, kad įvairių traumų padaugėja. Atostogos, saulė, vandens pramogos ar aplinkos tvarkymo darbai – atitinkamos ir traumos, kurias kasmet fiksuojame, tačiau sužalojimų patiria ir likusieji mieste. Nepaisydami, kad elektriniai paspirtukai yra pakankami galingos transporto priemonės, po miestą aštrių pomėgių mėgėjai dažnai zuja nepaisydami saugaus atstumo ir greičio, paspirtuku veždami net vaikus, o gero iš to nelauk – pagal mūsų statistiką, griūnant nuo paspirtuko patirtos traumos yra pakankamai dažnos. Lūžta nosys, rankų kaulai, nuskyla dantys, traumuojamas veidas ir sukrečiamos smegenys, todėl gydymas dažnai trunka ilgai, yra nemalonus fiziškai ir atsiliepia šeimos finansams“, – sako ji.

Vaikai vasarą traumų patiria mažiau nei suaugę

Kaip teikia gydytoja R. Šimkienė, dėl įvairių su lūžiais susijusių traumų gyventojai į medikus kreipiasi visus metus, o štai įvairūs patempimai ir raiščių plyšimai – išskirtinai vasaros „hitas“. Tai ypač būdinga vaikams.

„Vasaros pramogos apkarsta ne tik dėl paspirtukų – vaikai nemažai traumų patiria gamtoje, kai yra tinkamai neprižiūrimi suaugusių arba, kai imasi kažkokios aktyvios veiklos pirmą kartą. Tai dažniausiai įvairios žaizdos, nubrozdinimai, patempimai ir išnirimai bei kaulų lūžiai, nes mūsų savisaugos instinktas veikia taip, kad griūdami ištiesiame ranką“, – traumų priežastis vardija medikė.

Pasak „INVL Life“ Rizikos vertinimo ir žalų reguliavimo vadovės Baltijos šalims V. Liustikienės, kasmetinė įmonės vedama statistika tai tik patvirtina: „Kadangi vasarą vaikai būna itin aktyvūs, ne mažiau nei dėl paspirtuko, vaikai kenčia ir dėl dviračio, riedlenčių bei batuto sukeltų traumų. Daugiausia užpildytų pranešimų dėl tokių veiklų metu patirtų traumų sulaukiame dėl dilbio kaulų, žastikaulio, blauzdos kaulų lūžių, įvairių peties sužalojimų ir žaizdų bei nubrozdinimų, šokinėdami ant batuto, vaikai be anksčiau minėtų traumų, susilaužo padikaulius ir pasitempia čiurnos raiščius. Turbūt, šiltesni nei įprasta orai lėmė, kad, lyginant su ankstesniais periodais, tokių vaikų traumų šią vasarą padaugėjo – tokia pramogų „kaina“. Įdomu tai, kad, nors skamba paradoksaliai, žvelgiant į mūsų statistiką, vaikų savisaugos instinktas yra geresnis – šią vasarą iš visų draudžiamųjų įvykių, dėl kurių į mus buvo kreiptasi, beveik 60 proc. žalas patyrusiųjų buvo būtent nesaugiai pramogavę suaugusieji“, – pabrėžia draudimo ekspertė.

Šiemet mergaitės susižeidė dažniau

„INVL Life“ statistika rodo, kad daugiausia sužalojimų įvyksta šiltuoju metų laiku, kai žmonės ilsisi gamtoje, aktyviai sportuoja, gražina aplinką ar užsiima kita aktyvia mėgstama veikla, todėl nenuostabu, kad per tris vasaros mėnesius dėl išmokų pagal savo draudimo sutartį jau kreipėsi beveik tiek pat žmonių, kiek per kitus penkis buvusius šių metų mėnesius.

Pasak draudimo specialistės, patiriamus sužalojimus galima suskirstyti į penkias kategorijas: sporto metu patirtas traumas, su oro sąlygomis susijusias traumas, kai, pvz., paslystama ant šlapios žolės; dviračiais, motociklais, paspirtukais ir kitomis transporto priemonėmis patiriamas traumas; sode, darže, pramogų parkuose ar vaikų žaidimo aikštelėse patiriamus sužalojimus bei, kai nelaimingi atsitikimai įvyksta baseinuose, ežeruose ar kituose vandens telkiniuose. Dažniausiai pasitaikiusios traumos, dėl kurių šią vasarą kreipėsi „INVL Life“ klientai, buvo veido ir galūnių žaizdos, raiščių, raumenų, sausgyslių pažeidimai, padikaulių, pėdos pirštų, plaštakos pirštų ir dilbio kaulų lūžiai.

„Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad vyrai ir berniukai susižaloja kur kas dažniau nei moterys ir mergaitės, nes dažniausiai jie yra mažiau atsargūs ir linkę daugiau rizikuoti užsiimdami įvairia aktyvia ir ne visada saugia veikla. Tai rodo ir mūsų turimi duomenys: šiais metais vieną ar kitą traumą patyrė 59 proc. berniukų ir beveik 41 proc. mergaičių, o suaugusiųjų pasiskirstymas beveik identiškas – draudžiamąjį įvykį užregistravo beveik 60 proc. vyrų ir 40 proc. moterų.

Svarbu nepamiršti, kad, nors gyvybės draudimo sutartis nuo traumos neapsaugo, tačiau palengvina su trauma susijusius finansinius iššūkius šeimos biudžetui. Pavyzdžiui, didžiausia šią vasarą mūsų gyvybės draudimo klientui išmokėta draudimo išmoka už patirtą traumą – daugiau nei 3800 Eur dėl rankos kaulų ir stuburo slankstelių lūžio, tad tikiu, kad tai buvo nemaža paspirtis gydantis ar lankant reabilitaciją. Aktyvus gyvenimo būdas gerai, tačiau rizikuojant savo sveikata, nederėtų rizikuoti šeimos gerove, todėl džiugina tai, kad žmonių sąmoningumas apsidraudžiant nuo galimų nemalonių pasekmių, didėja“, – patirtimi dalijasi V. Liustikienė.

Svarbu:

Prieš priimant sprendimą sudaryti gyvybės draudimo sutartį, rekomenduojame atidžiai susipažinti su sutarčiai taikomomis gyvybės draudimo taisyklėmis (atkreipkite dėmesį į draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius), kainynu, kitomis draudimo sutarties sąlygomis bei pasitarti su savo finansų patarėju ar konsultantu.

Apie INVL grupę:

INVL – tai Baltijos šalyse pirmaujanti investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupė, kurios įmonės valdo pensijų, investicinius fondus ir gyvybės draudimo kryptis, individualius portfelius, privataus kapitalo ir kitas alternatyvias investicijas. Grupės bendrovėms daugiau kaip 300 tūkst. klientų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti daugiau kaip 2 mlrd. eurų vertės turtą. Jau daugiau kaip 30 metų veikianti grupė sukaupė svarią patirtį, valdydama privataus kapitalo turtą ir kurdama savo sričių pirmaujančius rinkos žaidėjus Baltijos šalyse ir Vidurio bei Rytų Europos regione.

.