Lietuvos investicijų indeksas augo 11 metų iš eilės

Lietuvos investicijų indekso vertė 2022 metais pakilo 3,3 proc. nepaisant karo, įtemptos situacijos energetikos rinkoje ir augančių palūkanų normų. Labiausiai šį augimą lėmė itin stiprus būsto kainų šuolis. Tačiau rekordinė infliacija mažino realų indekso augimą.

Indekso vertė augo kasmet pastaruosius 11 metų ir per šį laikotarpį yra padidėjusi dvigubai, o nuo indekso skaičiavimo pradžios 1996 m. ji jau yra pakilusi daugiau negu 10 kartų. INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės rengiamą Lietuvos investicijų indeksą lygiomis dalimis sudaro kasmet vertinama pagrindinių šalies turto klasių: akcijų, obligacijų, būsto nuomai ir indėlių grąža.

„Nepaisant susiklosčiusių aplinkybių, kurios paveikė viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos ekonomiką, Lietuvos investicijų indeksas kilo vienuoliktus metus iš eilės, o tai reiškia, kad pernai Lietuvoje investuotos lėšos uždirbo grąžą.

Vis dėlto, skirtingoms turto klasėms skirtingais laikais sekasi nevienodai. O tai dar kartą patvirtina, kad didžiausią naudą atneša investicijų diversifikavimas“, – sako INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Augimą lėmė būsto kainų šuolis

Pernai, kaip ir 2021-aisiais, labiausiai Lietuvos investicijų indekso augimą lėmė investicijų į būstą grąža. Būsto kaina augo 19,1 proc., o nuomos pajamos grąžą kilstelėjo dar 4,1 proc. Tai jau antri metai iš eilės, kai investicijos į būstą generuoja didžiausią grąžą. Tačiau, palyginti, 2019 ir 2020 metais didžiausią grąžą nešė Lietuvos akcijos.

Praėjusiais metais pasaulio akcijų rinkoje užfiksuota korekcija. Labiausiai buvo paveiktos pasaulio akcijos, kurios smuko 17,9 proc. Metų pabaiga palankesnė Europos akcijų rinkai, kuri metus užbaigė nukritusi 9,9 proc. 2022 metais Lietuvos akcijos krito ženkliai lėtesniu tempu nei Vakarų Europos ar pasaulio -2 proc.

Nepaisant to, pastarojo dešimtmečio ir pastarųjų 27 metų Europos, pasaulio bei Lietuvos akcijų rinkų vidutinė ilgalaikė metinė grąža yra solidi ir gerokai viršija infliaciją.

2022-ieji buvo išskirtiniai obligacijoms. Kylančios palūkanų normos turėjo neigiamos įtakos obligacijų kainoms, todėl ilgos trukmės obligacijų grąža buvo reikšmingai neigiama. Lietuvos ilgalaikių obligacijų grąža pernai buvo -8,4 proc. Palyginti, JAV 10 metų obligacijų grąža siekė -17,8 proc., o vienomis saugiausių laikomos Vokietijos -18,9 proc. Reikėtų priminti, kad pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ir kitų išsivysčiusių šalių obligacijų vidutinė metinė grąža buvo apie 0 – 0,2 proc.

0,2 proc. pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai tesiekė ir indėlių Lietuvoje palūkanos. Šios turto klasės vidutinė ilgalaikė grąža nuo 1996-ųjų sumažėjo iki 3,9 proc.

Daugiausia pinigų ten, kur mažiausia grąža

Didžiausią grąžą Lietuvoje ilguoju laikotarpiu – tiek nuo 1996-ųjų (vidutiniškai 14,4 proc.), tiek ir pastarąjį dešimtmetį (vidutiniškai 11,6 proc.) – uždirbo investicijos į nekilnojamąjį turtą. Neženkliai atsiliko ir Lietuvos įmonių akcijos, kurių vidutinė metinė grąža pastarąjį dešimtmetį taip pat buvo dviženklė (10,3 proc.), o nuo 1996-ųjų vidutiniškai siekė 9 proc.

Šios investicijos ženkliai lenkė metinę infliaciją, kuri nuo 2013-ųjų siekia vidutiniškai 3,3 proc. net ir įvertinus rekordinį 18,9 proc. šuolį pernai.

Lietuvos ilgalaikių obligacijų vidutinė grąža nuo 2013 iki 2022 metų buvo 0,2 proc., o indėlių grąža taip pat siekė 0,2 proc. Beje, pastaruosius penkerius metus ji buvo artima nuliui, o pernai smarkiai išaugus tarpbankinių palūkanų normoms pakilo iki 0,4 proc.

„Nepaisant to, kad indėliai ir grynieji pinigai nekuria grąžos, jie vis dar sudaro 72 proc. likvidaus namų ūkių finansinio turto. Vien pernai jų suma padidėjo 850 mln. EUR.

Galime pasidžiaugti nebent tuo, kad per 10 metų pinigų ir indėlių dalis sumažėjo 4 procentiniais punktais, o 7 procentiniais punktais išaugo gyventojų pensijų fonduose laikomo turto dalis. Jeigu 2013 metais gyventojai pensijų fonduose turėjo 1,38 mln. EUR, tai šiuo metu jau – 5,67 mln. EUR ir ši sukaupto turto dalis augo sparčiausiai tiek dėl Lietuvos pensijų kaupimo sistemos ypatumų, tiek ir dėl reikšmingos investicijų grąžos.

Nors 2022 metai ir buvo neigiami kapitalo rinkoms, istoriniai duomenys rodo, jog ilguoju laikotarpiu pensijų fondų grąža viršija infliaciją ir apsaugo perkamąją galią“, – pastebi V. Rūkas.

Skirtingų turto klasių perspektyvos

Nebūtų nuostabos, jei 2023-ųjų metų turto klasių investicijų grąžos susikeistų vietomis. Iš didžiausius nuostolius 2022 m. nešusių Lietuvos valstybės obligacijų šiemet jau galima tikėtis 3,5 – 4,5 proc. metinių palūkanų. Tokių galimybių nebuvo senokai. Atitinkamai indėlių palūkanos turėtų po truputį vytis Europos Centrinio banko nustatytą lygį.

Tuo metu išaugus palūkanų normoms ir sumažėjus būsto paklausai dėl prastėjančio įperkamumo kainų augimas gali ne tik stabilizuotis, bet netgi koreguotis. Vis dėlto, didžiausios įtakos kainoms turės situacija darbo rinkoje – stipri tiek dirbančiųjų skaičiumi, tiek darbo užmokesčiu darbo rinka padėtų amortizuoti kainų kritimą.

Dėl neapibrėžtumo rinkose besikeičiančių vartotojų lūkesčių Lietuvos įmonių akcijų vertė gali svyruoti trumpuoju laikotarpiu, tačiau dėl tvaraus šalies ekonomikos augimo ilgalaikės perspektyvos yra teigiamos.

Pranešimo skaidres rasite čia.

Dėmesio:      

Pateikiama informacinio pobūdžio informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas investuoti į „INVL Asset Management“ valdomus fondus ir kitas finansines priemones. Investuodami prisiimate investicinę riziką. Investicijos gali būti ir pelningos, ir nuostolingos, Jūs galite negauti finansinės naudos, prarasti dalį ar net visą investuotą sumą. Investicijų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Priimant sprendimą investuoti, reikia įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas bei pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus. „INVL Asset Management” nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.

Apie INVL

INVL – tai Baltijos šalyse pirmaujanti investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupė, kurios įmonės valdo pensijų, investicinius fondus ir gyvybės draudimo kryptis, individualius portfelius, privataus kapitalo ir kitas alternatyvias investicijas. Grupės bendrovėms daugiau kaip 300 tūkst. klientų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti daugiau kaip 1,75 mlrd. eurų vertės turto. Jau daugiau kaip 30 metų veikianti grupė sukaupė svarią patirtį, valdydama privataus kapitalo turtą ir kurdama savo sričių pirmaujančius rinkos žaidėjus Baltijos šalyse ir Vidurio bei Rytų Europos regione.