Paskelbti šviežiausios Eurobarometro apklausos duomenys apie finansinį ES šalių raštingumą.
Apklausoje domimasi ES šalių gyventojų finansine elgsena, ar santaupos juodai dienai yra pakankamos, ar pasitikima finansų įstaigų investavimo patarimais, ar tenkina pajamų lygis išėjus į pensiją ir pan.
Lietuvos apklaustųjų gyventojų finansinių žinių rezultatas praktiškai sutampa su ES vidurkiu. Aukščiausią finansinių žinių lygį pademonstravo 25% Lietuvos respondentų (ES rodiklis – 26%), o vidutinį – 54% apklausoje dalyvavusių lietuvių (ES vidurkis – 50%).
Pagal šios apklausos rezultatus ženkliai atsiliekame nuo rikiuotės viršūnėje esančių Šiaurės šalių ir ketvirtą vietą užimančios Estijos. Net 39% šios šalies respondentų pasiekė aukščiausius, o 47% – vidutinius finansinių žinių apklausos rezultatus.
Finansinį raštingumą testuojantys klausimai atskleidė, kad lietuviai respondentai geriau nei daugelio kitų šalių apklausti gyventojai suvokia perkamosios galios ir infliacijos poveikio jai sąvoką.
Vis dėlto, su investavimu susiję klausimai vis dar kelia sunkumų ir Lietuva pagal teisingai atsakiusiųjų dalį rikiuojasi tarp ES prastesnius rezultatus demonstruojančių valstybių. Tarp jų – sudėtinių palūkanų samprata, kylančių palūkanų normų poveikis obligacijų kainoms, investicijų grąžos ir rizikos ryšio suvokimas.
Įdomu tai, kad nors pagal finansinių žinių rezultatus esame ES vidutiniokai ir nusileidžaime ketvirtoje vietoje besirikiuojantiems estams, tai bent pagal naudojimosi skaitmeninėmis paslaugomis sugebėjimus ketvirti ES esame mes!
Į klausimą, ar jaučiatės patogiai naudodamiesi skaitmeninėmis paslaugomis, teigiamai atsakė net 91% respondentų Lietuvoje. Ne daug atsilikome nuo lyderių suomių (95%). Vidutiniškai ES šis rodiklis siekė 77%, o žemiausi apklausų rezultatai fiksuoti Pietų šalyse ir Prancūzijoje.
Kitas maloniai nustebinęs rezultatas – geresnis nei vidutiniškai ES Lietuvos respondentų pasiruošimo „juodai dienai” vertinimas.
Į klausimą, kiek ilgai gyventojai galėtų padengti savo išlaidas neimdami paskolų ir nekeisdami būsto, net 36% apklaustų lietuvių atsakė, kad iš santaupų galėtų gyventi 6 ir daugiau mėn. (ES vidurkis – 33%), dar 19% – nuo 3 iki 6 mėn. (vidutiniškai ES – 18%). Tuo tarpu žemiausiais rezultatais ES pasižymi kaimynai latviai – netekus pajamų 6 ir daugiau mėnesių iš santaupų galėtų išgyventi tik 19% respondentų, o nuo 3 iki 6 mėn. – tik 17%. Net 26% respondentų Latvijoje atsakė, kad išvis neturi santaupų nenumatytiems atvejams (lietuvių – 17%, o vidutiniškai ES – 16%).
Eurobarometro apklausa ES šalyse atlikta šių metų kovo ir balandžio mėnesiais, su detalesne tyrimo informacija ir rezultatai galima susipažinti
čia.
