Auksas šiemet sužibo naujais rekordais

Auksas – vertinga iškastinė žaliava, istoriškai unikali savo paklausos ir pasiūlos santykio stabilumu. Juk priešingai nei banknotų, aukso neprispausdins jokie centriniai bankai. Šiemet pandemijos metu rinkas apėmus panikai, investuotojai suskubo atsikratyti rizikingų turto klasių ir puolė ieškoti saugesnių. Būtent auksas – vienas iš vadinamųjų „saugiųjų užutekių“, kuriuose neramiais laikais finansų rinkų dalyviai linkę laikyti savo investicijas, kai rizikingesnių turto klasių vertės čiuožia žemyn.

Tiesa, aukso rinkoje reikšmingą vaidmenį vaidina ir juvelyrikos sektorius. Aukso tarybos duomenimis, 2019 metais juvelyriniams dirbiniams gaminti buvo skirta 2107 t aukso žaliavos. Daugiau nei pusę šio svorio sunaudojo Kinijos ir Indijos papuošalų gamintojai. Visgi 2020-ieji Azijos juvelyrams ypač nepalankūs. COVID-19 sukelta sveikatos ir ekonominė krizė bei neslopstančios finansinės rizikos keičia vartotojų elgseną ir perkrato prioritetus. Juvelyrikos dirbinių ir kitų prabangos prekių žmonės tokiomis aplinkybėmis atsisako pirmiausia. Taigi, iš vienos pusės juvelyrus spaudžia kritusi papuošalų paklausa, iš kitos – rekordinės aukso žaliavos kainos.

Nors Azijos juvelyrikos sektoriui šis sezonas itin vangus, aukso žaliavos rinkos aktyvumas persimetė į Vakarus, net dūzgia bei muša rekordus. Auksą graibsto finansų rinkų dalyviai, pavyzdžiui, investuojantys į fizinį auksą vadinamieji biržoje prekiaujami fondai (angl. exchange traded funds).

Rugsėjo viduryje aukso kaina siekia apie 1950 dolerių už Trojos unciją, o rugpjūčio mėnesį net buvo perkopusi 2000 dolerių už Trojos unciją ir pasiekė visų laikų rekordą. Vien nuo šių metų pradžios aukso kaina išaugo net apie 30 proc. Dėl aukso paklausos šuolio kilo ir auksą išgaunančių, ar perdirbančių bendrovių akcijų vertės.

Grįžtelėjus į aukso kainos dinamiką pastarąjį dešimtmetį, išsiskiria 2011-2013 metai, kuomet aukso, kaip saugumo garanto, paklausą kaitino Europą drebinusi Pietų šalių valdžios sektoriaus krizė su bankrutuojančia Graikija priešakyje.

Kodėl būtent krizių metu išauga aukso populiarumas? Auksas metų metus išlaiko vertę, yra atsparus infliacijai ir dėl šių priežasčių tradiciškai naudojamas apsidrausti nuo nepalankių ekonominių aplinkybių. Krizių metu jo kaina pašoka, nes staigiai išauga aukso, kaip saugumo garanto, paklausa.

Auksas jau kurį laiką nebeatlieka valiutų sargo vaidmens. Aukso standarto šalys palaipsniui atsisakė nuo praeito amžiaus ketvirto dešimtmečio, o galutinai – 1971 metais, žlugus Bretton Woods susitarimui. Nepaisant to, centriniai bankai aukso rinkoje išlieka itin svarbiais žaidėjais. Jie kaupia oficialiąsias atsargas, kurių paskirtis – išlaikyti valiutos kurso stabilumą ir rinkų pasitikėjimą. Oficialiąsias atsargas paprastai sudaro rezervinės valiutos, indėliai, vyriausybių vertybiniai popieriai, specialiosios skolinimosi teisės ir auksas.

Šiemet, siaučiant pandemijai, tvyrant neapibrėžtumui ir krentant daugelio pasaulio valstybių BVP, centriniai bankai yra linkę didinti aukso atsargas. Pasaulio aukso tarybos atlikta centrinių bankų apklausa rodo, kad šiemet net 20 proc. centrinių bankų nusiteikę didinti aukso atsargas, kai pernai tokiais planais dalinosi vos 8 proc. respondentų. Didinti aukso dalį oficialiosiose atsargose bankus, pasak minėtos apklausos, verčia neigiamų palūkanų normų aplinkos ir besitęsiančio pinigų spausdinimo galimos pasekmės kito turto vertėms ir valiutoms bei saugumo paieškos, išaugus finansinei rizikai ir ateities neapibrėžtumui.

Neapibrėžtumas ir finansų rinkų svyravimai ypač gąsdina eilinius žmones, kurie rūpinasi ateitimi ir stengiasi taupyti. Tenka išgirsti istorijų, kaip kilus panikai rinkose ir išsigandus investicijų nuvertėjimo, puolama į kraštutinumus. Išparduodami turimi diversifikuoti investicijų portfeliai ir skubama ieškoti „kažko labiau apčiuopiamo“. Neapgalvotų panikos pirkinių pavyzdžiai: miglotų perspektyvų nekilnojamas turtas, žemės sklypai ar netgi auksiniai papuošalai. Vis tik būtina suprasti, kad aukso dirbinių kainoje žaliavos vertė sudaro nedidelę dalį, ant jos sluoksniuojasi autorystės, gamybos, pardavimo, marketingo ir visos kitos papuošalo kelionėje iki pirkėjo patirtos sąnaudos. Visa tai gerokai išpučia juvelyrinių dirbinių kainą, kurią vėliau atgauti juos parduodant gali būti labai nelengva.

 

Primename, kad investuodami prisiimate investicinę riziką. Investicijos gali būti ir pelningos, ir nuostolingos, Jūs galite negauti finansinės naudos, prarasti dalį ar net visą investuotą sumą. Investicijų praeities rezultatai parodo tik investicijų vertės pokyčius per buvusį laikotarpį ir negarantuoja ateities rezultatų. Visa išdėstyta informacija yra informacinio pobūdžio ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas investuoti į straipsnyje minimas finansines priemones.