INVL tyrimas: gyventojų apetitas investuoti – nemažėja

Gyventojų noras investuoti nemažėja, auga ir sumos, kurias jie per mėnesį skiria investicijoms. Tačiau per pastaruosius metus sumažėjo žmonių, manančių, kad geriausia investuoti į nekilnojamąjį turtą, pensijų fondus ar kaupiamąjį gyvybės draudimą, atskleidė INVL užsakymu šių metų balandį „Spinter research“ atliktas Gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas.

Šiemet ketvirtadalis (24 proc.) apklaustų šalies gyventojų teigė, kad investuoja, ir šis skaičius nuosekliai auga. Palyginti, prieš penkerius metus 2018-iaisiais gyventojų, teigusių, kad investuoja, buvo 17 proc., o 2016 metais – kone perpus mažiau – 13 proc. INVL užsakymu Gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas atliekamas kasmet nuo 2016 metų.

Investavimu gyventojai iš esmės laiko bet kokią veiklą, kuri gali generuoti grąžą – nuo investicijų į nekilnojamąjį turtą, būsto nuomai iki pensijų fondų, investicinio gyvybės draudimo, indėlių banke ir net meno kūrinių.

„Praėję metai buvo gausūs ekonominių įvykių, kurie galėjo turėti įtakos investavimo rezultatams ir žmonių gerovei. Išaugusios banko paskolų palūkanų normos, neigiama investicinė grąža, didžiulė infliacija ir net politinės diskusijos dėl kai kurių investavimo produktų galėjo lemti kritiškesnę žmonių nuomonę.

Tačiau investuotojų akimis, tai – galimybių metai, nes rinkoms svyruojant investicinio turto vertė gali būti sumažėjusi, tad tai palanki proga jo įsigyti ir auginti vertę ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Remiantis tyrimu, dauguma gyventojų, kurie neinvestuoja, teigia, jog pasiryžti investuoti jiems trūksta didesnių pajamų (65 proc.), garantuotos investicijų grąžos (33 proc.) ir geresnio finansų rinkų išmanymo (32 proc.).

Dauguma investuoja į pensijų fondus

Dauguma investuojančių INVL tyrimo respondentų (56 proc.) investuoja į pensijų fondus. Trečdalis (29 proc.) turi indėlių, ketvirtadalis (24 proc.) – kaupiamąjį gyvybės draudimą, po penktadalį (19 proc.) investicinį gyvybės draudimą ir investicinius fondus. Į nekilnojamąjį turtą investavę – 16 proc. gyventojų, o 11 proc. – į būstą nuomai, 12 proc. – į vertybinius popierius (akcijas, obligacijas ar pan.). Vienas respondentas gali turėti kelias investavimo priemones.

Nors pastaraisiais metais pokyčiai nėra dideli, tačiau ilguoju laikotarpiu nuo 2018 iki 2023 metų reikšmingiausiai – nuo 45 iki 24 proc. sumenko kaupiamojo gyvybės draudimo dalis, o išaugo investicinių fondų (nuo 4 iki 19 proc.) ir investicinio gyvybės draudimo (nuo 9 iki 19 proc.) dalis. Taip pat reikšmingai – nuo 3 iki 12 proc. padidėjo investicijos į vertybinius popierius.

„Valstybės remiamas kaupimas pensijų fonduose turėtų būti bazinė visų gyventojų investicija į savo ateitį. Realiais sprendimais investuoti reikėtų laikyti tai, ką gyventojai daro papildomai, siekdami padidinti savo pajamas. Matome, kad daugiau išmanymo reikalaujančios investavimo priemonės, tokios, kaip investiciniai fondai, investicinis gyvybės draudimas, vertybiniai popieriai, populiarėja – tai reiškia, kad vis daugiau gyventojų ryžtasi įdarbinti savo pinigus“, – pastebi INVL atstovė D. Kolmatsui.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad gyventojų nuomonė, kur geriausia laikyti pinigus, ir jų investavimo galimybės gerokai skiriasi. Į klausimą, kur geriausia laikyti pinigus, daugiausia gyventojų (32 proc.) tradiciškai rinkosi atsakymą – investuoti į nekilnojamąjį turtą. Tiesa, nuomonė apie šią investiciją nuosekliai keičiasi – pernai taip manančių buvo 35 proc., užpernai – 41 proc. Pozicijų neužleidžia būstas nuomai – šią alternatyvą kasmet renkasi apie 30 proc. respondentų.

„Palyginkime – trečdalis gyventojų įsitikinę, kad nekilnojamasis turtas ar būstas nuomai yra geriausia investicija, bet ją turi tik atitinkamai 16 ir 11 proc. investuojančių gyventojų, o visų respondentų dalis būtų dar mažesnė.

Nors pensijų fondus, kaupiamąjį ar investicinis gyvybės draudimą, kaip geriausią alternatyvą, renkasi atitinkamai 7 ir 6 proc. gyventojų ir nuomonė apie juos pastaraisiais metais prastėjo, tai yra pačios populiariausios priemonės tarp investuojančiųjų, nes, ko gero, geriausiai atitinka jų galimybes ir pasirengimą“, – sako dr. D. Kolmastui.

Auga investuojamos sumos

Pastebimai keičiasi ir gyventojų investavimo tikslai bei sumos. Nors svarbiausias tikslas išlieka – kaupimas pensijai (56 proc.), šiemet reikšmingai išaugo investavimas papildomoms pajamoms šalia pagrindinio uždarbio – tokio tikslo nurodė siekiantys 51 proc. respondentų INVL užsakymu atlikto tyrimo respondentų. Palyginti, pastaruosius trejus metus šį tikslą buvo nurodę apie 45 proc. respondentų. Kiti svarbūs tikslai – būstas ir vaikų studijos. Tam taupo po penktadalį gyventojų. Vienas respondentas gali turėti kelis taupymo tikslus.

Nuolat augantis vidutinis darbo užmokestis ir rekordinė infliacija taip pat skatina gyventojus investuoti didesnes sumas kiekvieną mėnesį. Daugiau kaip 100 eurų per mėnesį investicijoms skiria jau 36 proc. investuojančių respondentų. Palyginti, pernai tokių buvo 31 proc., o užpernai – 27 proc. Ir atvirkščiai, šiemet iki 50 eurų per mėnesį investicijoms skiriantys nurodė 29 proc. investuojančių apklaustųjų, pernai ir užpernai tokių buvo 37 proc.

Gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimą 2023 metų balandžio mėnesį, INVL užsakymu atliko „Spinter reasearch“. Kombinuotu metodu apklausti 1014 kvotinės atrankos metodu atrinktų 18 – 75 metų Lietuvos gyventojų.

Apie INVL

INVL – tai Baltijos šalyse pirmaujanti investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupė, kurios įmonės valdo pensijų, investicinius fondus ir gyvybės draudimo kryptis, individualius portfelius, privataus kapitalo ir kitas alternatyvias investicijas. Grupės bendrovėms daugiau kaip 300 tūkst. klientų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti daugiau kaip 2 mlrd. eurų vertės turtą. Jau daugiau kaip 30 metų veikianti grupė sukaupė svarią patirtį, valdydama privataus kapitalo turtą ir kurdama savo sričių pirmaujančius rinkos žaidėjus Baltijos šalyse ir Vidurio bei Rytų Europos regione.