I. Genytė-Pikčienė: lietuvių algos augo sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje

Jau penktus metus iš eilės Lietuva atlyginimų augimo spartumu lenkia kitas Baltijos šalis. Atlyginimai Lietuvoje toliau kyla sparčiausiai nuo 2004-2008 m. stebėto bumo laikų. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. vidutinis atlyginimas į rankas buvo net 11 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė 916 eurų. Jau nuo 2019-ųjų pagal atlyginių į rankas dydį lenkiame Latviją ir grėsmingai vejamės estus. Pernai kaimynėse neto darbo užmokestis siekė atitinkamai 841 ir 1190 eurų.

Kokios gi šio algų spurto Lietuvoje priežastys? Be įtampos darbo rinkoje, kurios nenumalšino nė pandemijos keliami ekonominiai iššūkiai, impulsą kilti algoms suteikia kasmet keliamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). MMA paprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą, tad jo kilstelėjimas sukelia spaudimą ir visai likusiai atlyginimų vertikalei. Lietuvoje šis dydis pastaraisiais metais buvo keliamas itin sparčiai. Pernai jis padidintas beveik dešimtadaliu, o šiemet – dar beveik 6 proc.

Vis dėlto, vien vidurkiais kliautis negalima, jie užčiuopia toli gražu ne viską. Vertinant įvairiais pjūviais, darbo užmokesčio augimas šalyje nėra tolygus, o skirtumai kai kur rekordiniai. Pavyzdžiui, ryškėja algų atotrūkis tarp regionų.

Tiesa, reikia pripažinti, kad pernai nebuvo savivaldybės, kurioje atlyginimai būtų kritę. Sparčiausiai 18-20 proc. darbo užmokestis atskaičius mokesčius augo Kalvarijos, Vilkaviškio, Šalčininkų, Tauragės, Utenos ir Anykščių savivaldybėse. Nestebina, kad vangiausiai algos augo Neringos (5,1 proc.), Druskininkų (5,7 proc.) ir Palangos (8,2 proc.) savivaldybėse. Tai kertiniai Lietuvos poilsio, turizmo ir rekreacijos taškai, atsidūrę karantino ir keliavimo ribojimų smaigalyje. Taigi, daugelis šiuose rajonuose veikiančių su turizmu, sveikatingumo paslaugomis susijusių įmonių algų kelti tiesiog negali. Jos šiuo metu sprendžia išlikimo ir specialistų išsaugojimo klausimus.

Didžiausiais atlyginimais pasižymi didieji Lietuvos miestai – vidutinis neto darbo užmokestis Vilniuje 2020-ųjų pabaigoje siekė 1082 eurus, Kaune – 1005 eurus, o Klaipėdoje – 1003 eurus. Tai pagrindiniai mūsų ekonomikos židiniai, kuriuose darbo rinkos pulsas aukštas, o pasiūlymai pritraukia kvalifikuotus darbuotojus iš visos Lietuvos. Be to, tai ir pagrindiniai mūsų švietimo bei aukštojo mokslo centrai, į kuriuos suvažiavę studentai neretai užmezga darbo santykius ir pasilieka.

Likusi Lietuva nespėja vytis. Liūdina tai, kad tik šios trys didžiųjų miestų savivaldybės iššoka virš Lietuvos atlyginimų vidurkio. Žemiausiais atlyginimais į rankas pasižymi Zarasų ir Varėnos savivaldybės – jose algos siekia atitinkamai 702 ir 710 eurų. Ne ką jie didesni ir Ignalinoje, Lazdijuose, Pasvalyje bei Radviliškyje. Šiuose rajonuose ekonominis pulsas lėtėja. Neslopstant emigracijai, mažėja pirkėjų ratas ir galimybės verslams augti. Susidurdami su besitraukiančia rinka, smulkūs regionų verslai neturi galimybių augti patys ir kelti atlyginimų tuo dar labiau įsukdami mažėjančios perkamosios galios spiralę.

Taigi, dėl šių priežasčių, regioninis atlyginimų atotrūkis pernai metų pabaigoje buvo rekordinis ir siekė net 381 eurą. 2019 m. pabaigoje šis skirtumas siekė 349 eurus – beveik dešimtadaliu mažiau, o prieš penkis metus jis tesudarė 237 eurus.

Atlyginimai turėtų kilti ir šiemet. Nors šių metų pradžia vangi ir ūkį kausto karantinas, o statybų sektorių – seniai neregėta žiema, vis dėlto, to nepakaks atlyginimų augimui užgniaužti. INVL prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis šiemet kils 5 proc. Energijos atlyginimų augimui įlieja 35 eurais pakelta mėnesinė minimali alga – nuo sausio 1 d. ji siekia 642 eurų „ant popieriaus“, arba 460 eurų „į rankas“. Be to, algų vidurkius kaitins jau suplanuotas darbo užmokesčio augimas viešajame sektoriuje. Dėl padidinto bazinės pareiginės algos didžio kils atlyginimai visiems valstybės tarnautojams, pareigūnams, teisėjams, kariams, politikams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, tarp kurių patenka ir socialiniai darbuotojai, pedagogai, ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojai.