Dalijimosi ekonomika – tai ne tik būdas tausoti gamtą, bet ir taupyti

Daiktais ir paslaugomis tarpusavyje keistis už pinigus yra logiškas pasirinkimas ne tik siekiantiems darniau gyventi, bet ir norintiems taupyti. Vartoti atsakingai tampa madinga ir vis daugiau žmonių supranta – turėti nuosavą automobilį ar pirkti naujus rūbus nebėra būtina. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, populiarėjanti dalijimosi ekonomika (angl. sharing economy) leidžia mums išleisti mažiau ar net užsidirbti.

Žinome, kad taupyti reikia, tačiau ne visada mums tai pavyksta. „INVL Asset Management“ užsakymu šiais metais reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa parodė, kad dažniausios netaupymo priežastys yra: 77 proc. respondentų nepakanka pinigų, 20 proc. neturi galimybės mažinti išlaidų.

Vieną iš būdų sutaupyti siūlo Lietuvoje greitai išpopuliarėjusi dalijimosi ekonomika. Visi gerai žinome įmones, kurios suteikia galimybę dalintis automobiliais (pvz. „CityBee“) ar keistis dėvėtais drabužiais (pvz. „Vinted“). Jų dėka ne tik suteikiama antra galimybė vos kartą ar du panaudotiems daiktams, kuriais esame pripildę spintas, sandėliukus ar garažus, bet ir galime pasinaudoti reikiamais daiktais trumpą laiką, jų neįsigyjant.

„Lietuvoje staigiai išpopuliarėjusios dalijimosi ekonomikos mados labai džiugina. Jos siūlo sprendimus, kaip efektyviai ir taupiai apsirūpinti kasdienėmis būtinomis prekėms ir paslaugomis, be to, yra draugiškos aplinkai. Šiandien tai mados klausimas, tačiau netolimoje ateityje tai turėtų tapti elementariu pasirinkimu, leidžiančiu žmonėms sutaupyti, pagalvoti apie sutaupytų pinigų ilgalaikį investavimą ir jaustis finansiškai saugesniais“, – sakė dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ INVL Pensija vadovė.

Ar tikrai visada reikia pirkti?

750 tūkst. registruotų klientų bazę turinčios dalijimosi automobiliais įmonės „CityBee“ Lietuvos rinkos vadovas Svajūnas Aliukonis teigia, kad nuosavas automobilis ilgą laiką buvo, o kai kam vis dar yra, tam tikras statuso simbolis. Tačiau ši tendencija keičiasi. Iš dalies ir dėl dalijimosi ekonomikos augimo bei suvokimo, kad tam tikrais atvejais turėti ir išlaikyti nuosavą automobilį yra brangu arba netvaru.

„Ilgamečiai „CityBee“ klientai, bėgant laikui, net atsisako asmeninio automobilio, matydami dalijimąsi automobiliu kaip pigesnę ir patikimesnę susisiekimo alternatyvą. Automobilių dalijimosi paslauga yra naudinga piniginei. Visų pirma todėl, kad nereikia galvoti apie dalyje Lietuvos miestų taikomus automobilio stovėjimo mokesčius. Jais pasirūpina Bendrovė, taip pat sumoka už automobilių priežiūrą, draudimą bei kurą“, – sako „CityBee“ Lietuvos rinkos vadovas Svajūnas Aliukonis.

Pasak jo, šiuos patogumus vartotojui lėmė dalijimosi ekonomikos plėtra ir paslaugų prieinamumas. „CityBee“ pradėjus veiklą Lietuvoje, bendrovės automobilių parkas buvo sudarytas vos iš kelių dešimčių automobilių. Dabar mūsų klientai gali rinktis iš maždaug 1 500 įvairių transporto priemonių. Dalijimosi ekonomika tampa madinga. Tai ypač skatina jaunesnių žmonių noras prisidėti prie aplinkos tausojimo. Ekspertai yra apskaičiavę, kad vienas automobilis, kuriuo dalijamasi, pakeičia iki 10 asmeninių automobilių. Be to, automobilių dalijimosi bendrovės siūlo naujas transporto priemones, tai taip pat prisideda prie maksimalaus įmanomo aplinkos tausojimo.

„Be abejo, svarbūs ir finansiniai sumetimai. Yra daug atvejų, kai naudotis dalijimosi bendrovės transportu apsimoka labiau nei įsigyti ir išlaikyti asmeninį automobilį. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai žmogus automobiliu naudojasi gana retai. Jei tai asmeninė transporto priemonė, vis tiek reikia mokėti už draudimą ar techninę priežiūrą, net jei automobilis nepajuda iš vietos“, – sakė S. Aliukonis.

Paslėpti spintos lobiai už puikią kainą

Dalijimosi ekonomikos naudą piniginei įžvelgia ir didžiausia Europos dėvėtų drabužių pardavimo platforma „Vinted“. Jos atstovė Lisa-Marie Berns siūlo nebedėvimus drabužius parduoti kitiems – tokiu būdu atgausite dalį sumokėtų pinigų ir pradžiuginsite kitą žmogų arba save nauju daiktu.

„Europoje vis labiau populiarėja dėvėti drabužiai, Lietuva ne išimtis. Turime 30 mln. narių – iš jų pusė milijono Lietuvoje. Keistis nebenešiojamais drabužiais žmones skatina sąmoningas vartojimas, ekonominės priežastys bei įvairovės troškimas spintoje. Itin svarbus aspektas yra finansinė nauda vartotojams. Perkraustę spintą ir parduodami nebedėvimus drabužius nariai atgauna dalį išleistų pinigų, o kitam žmogui suteikia galimybę įsigyti patikusį daiktą pigiau. Kitų spintose žmonės gali rasti paslėptų lobių už puikias kainas“, – sako „Vinted“ viešųjų ryšių specialistė Lisa-Marie Berns.

Anot jos, nors dėvėtų drabužių perkama ir parduodama vis daugiau, tačiau, palyginus jų apyvartą su naujų drabužių pardavimais, akivaizdu, kad dėvėtų drabužių rinkai dar yra kur augti. Norėdami prisidėti prie to, „Vinted“ technologijų sprendimais siekia dalinimąsi dėvėtais daiktais padaryti kuo lengvesnį, suteikti žmonėms kuo malonesnę patirtį, kad tai taptų įprastu įpročiu, naudingu jiems patiems.

„Taigi, dalijimosi ekonomika leidžia įvertinti pirkinių būtinumą ir jų išlaikymo sąnaudas. Be to, tai vienas iš būdų gyventi taupiau: mažiau nei planuota išleidžiant garderobo atnaujinimui arba atgaunant dalį pinigų už neįtikusius, skubotus pirkinius. Tai ateities mada, apjungianti taupumą, tvarumą bei darną ir palengva keičianti dabartinį vartotojišką požiūrį. Neabejoju, kad yra daugybė kitų sričių, kurias peržiūrėjus galima didinti santaupų sumas. Gyvenant madingai, galima reguliariai taupyti ir pagalvoti apie investicijas į ateitį, pavyzdžiui investavimą į įvairius produktus: akcijas, obligacijas, vertybinius popierius, pensijų fondus ar kitus produktus. Tokios investicijos gali padėti sukaupti reikiamas sumas didesniems ateities pirkiniams ar gyvenimui senatvėje“, – sakė D. Kolmatsui.