Žodį „pensija“ ne vienas tiek jaunas, tiek ir vidutinio amžiaus gyventojas mielai išbrauktų iš savo žodyno. Šiandien yra įdomesnių ir svarbesnių reikalų, nei galvoti apie tai, kas bus dar po 20 ar 30 metų. O ir pati pensija asocijuojasi ne su laisvalaikiu ir atostogomis, o su ribotomis galimybėmis ir finansiniu trūkumu.
„Jeigu žodis „pensija“ rėžia ausį, galime kalbėti apie ilgalaikį taupymą, kaupimą, investavimą, turto gausinimą – kas žmogui patinka labiau, bet taisyklės paprastos – dauguma dalykų gyvenime pasiseka, kai tam skiriame dėmesio ir atsakingai ruošiamės. Juk daugelis pasiturinčių žmonių tokiais tapo ne per naktį, o todėl, kad anksti pradėjo investuoti savo uždirbtus pinigus. Tačiau atrodo, kad nemažą dalį lietuvių nuo šio žingsnio vis dar stabdo labai gajūs mitai apie pensiją ir investavimą“, – sako INVL Mažmeninių paslaugų vadovė, šeimos finansų ekspertė dr. Dalia Kolmatsui.
Kokie tie mitai, kurie trukdo gyventojams sutaupyti, sukaupti, gausinti ar investuoti pinigų pensijai?
„Gyventi „čia ir dabar“, galbūt, labai smagu, ypač jaunimui, bet taip gali kilti iššūkių siekiant gerovės ateityje. Mūsų gyvenimas gana veiksmingai suplanuotas – mokomės, studijuojame, įgyjame įgūdžių, dirbame, siekiame karjeros, kuriame šeimą, tad lygiagrečiai turėtume planuoti ir asmeninius bei šeimos finansus – juk automobilis ar būstas pats nenusipirks. Lygiai taip turėtume žiūrėti į tą ateitį, apie kurią vis dar nemėgstame kalbėti – pensiją, kai uždirbti tas pačias pajamas sudėtinga, o „Sodros“ pensija bus tokia, kokia bus. Tikėtina, panaši į dabartinę ir daugeliui sudarys maždaug nuo trečdalio iki pusės buvusio darbo užmokesčio“, – sako dr. D Kolmatsui.
Pasak jos, ilgalaikis investavimas turi vieną įdomią savybę – kuo anksčiau pradėsite ir atitinkamai ilgesnį laikotarpį investuosite, tuo mažesnėmis įmokomos turėsite galimybę sukaupti didesnę sumą dėl investicijų periodiškumo ir sudėtinių palūkanų efekto.
Pavyzdžiui, jeigu, 18-metis norėtų turėti 500 tūkst. eurų sulaukęs 65-erių, jis visą gyvenimą kas mėnesį turėtų investuoti 220 eurų, su vidutinėmis 5 proc. palūkanomis jau po visų mokesčių ir atskaitymų. 30 metų žmogui, turinčiam tą patį tikslą, kas mėnesį reikėtų skirti jau beveik po 440 eurų, 45 metų gyventojas, kuris taupytų kone perpus trumpiau nei 18-metis, turėtų kas mėnesį investuoti jau per 1200 eurų, kad pasiektų tą patį rezultatą.
Nerimaujantys dėl infliacijos, turėtų įmokas į pensijų fondą didinti proporcingai savo darbo užmokesčio augimui. Pavyzdžiui, „Sodros“ senatvės pensija auga todėl, kad ji nuolat indeksuojama pagal darbo užmokesčio augimą, o augant atlyginimui, atitinkamai, sumokame daugiau socialinio draudimo įmokų „Sodrai“.
INVL užsakymu „Spinter research“ šiemet atliktas Gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas parodė, kad net 62 proc. lietuvių tikisi senatvėje pragyventi iš valstybės mokamos pensijos, 38 proc. – iš santaupų, 33 proc. – iš „Sodros“ išmokų ir II pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų, o 28 proc. nurodė planuojantys pensijoje dar dirbti.
Paskaičiuota, kad, norint oriai gyventi senatvėje, reikėtų turėti 70–80 proc. jaunystėje uždirbtų pajamų, o nekaupiant papildomai, iš „Sodros“ galima tikėtis 30–50 proc. prieš pensiją buvusio darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, pirmąjį šių metų pusmetį vidutinis darbo užmokestis į rankas, „Sodros“ duomenimis, siekė 1230 eurų, o vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą – 574 eurus. Be to, nepakankamas gimstamumas Lietuvoje ir palaipsniui ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė riboja galimybes didinti pensiją nedidinant mokesčių.
„Didžioji dalis minėtos reprezentatyvios apklausos respondentų nesitiki pragyventi vien tik iš „Sodros“ pensijos: 21 proc. jų papildomų pajamų tikisi iš savo turimo nekilnojamojo turto, 14 proc. – iš „Sodros“ išmokos ir II bei III pakopos pensijų fonuose sukauptų lėšų, 8 proc., – iš investicinio gyvybės draudimo lėšų, o 6 proc. – lauks vaikų paramos. Tačiau nekilnojamo turto vertė gali kisti, jį reikia išlaikyti ir administruoti, o vaikų finansinės galimybės ateityje taip pat nėra žinomos, todėl kliautis tik šiais pajamų šaltiniais nederėtų“, – pastebi šeimos finansų ekspertė.
„Jeigu Lietuvoje dauguma žmonių nesulauktų pensijos, šiuo metu neturėtume maždaug 600 tūkstančių gyventojų, kurie tą pensiją gauna, o ir pensijos būtų didesnės, nes socialinio draudimo įmokas galėtume dalinti mažesniam gavėjų ratui. Žmonės, tikriausiai, klaidingai supranta vidutinės gyvenimo trukmės statistiką ir neįsivaizduoja, kiek iš tikrųjų ilgai jie gali praleisti pensijoje“, – pastebi dr. D. Kolmatsui.
Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pernai siekė 75,3 metų, tačiau vyrai, kurie sulaukia pensijos (65-erių metų) vidutiniškai dar gyvena 14,2 metų, taigi, beveik iki 80-ies, o sulaukusios pensijos moterys gyvena dar ilgiau – 18,77 metų, taigi, beveik iki 83 metų.
Su tuo susijęs dar vienas mitas apie II pakopos pensijų kaupimą – kad po kaupiančiojo mirties pinigai lieka pensijų fondui ar valstybei. Tačiau įstatymas numato, kad, jeigu gyventojas pensijos nesulauktų, visa II pakopos pensijų fonde sukaupta suma yra paveldima, o sulaukus pensijos, periodinės išmokos iš sukauptų lėšų gali būti mokamos keliolika ar net keliasdešimt metų.
Didžiausias santaupų priešas – ne išlaidavimo įpročiai, bet infliacija. Pasyviai laikant santaupas banko sąskaitoje, kaip daro daugelis šalies gyventojų, yra didelis praradimas, nes po kelių ar keliolikos metų tų lėšų perkamoji galia būti gerokai mažesnė.
„Visada rekomenduoju turimas lėšas „įdarbinti“, kad uždarbis ne tik viršytų infliacijos lygį, bet ir uždirbtų tam tikrą grąžą. Mažiau nusimanantiems apie investavimą tinka pensijų fondai, kadangi jie lėšas investuoja ir daugelio fondų grąža ilguoju laikotarpiu gerokai lenkia infliaciją.
Lietuvoje yra ne viena pensijų fondų valdymo bendrovė ir jos tarpusavyje labiausiai konkuruoja savo rezultatais – uždarbiu pensijų fondų dalyviams. Fondai suinteresuoti uždirbti grąžą savo klientams, valdydami rizikas, nes nuo to priklauso klientų skaičius ir atitinkamai pačių pensijų fondų valdytojų uždarbis iš fondų turto valdymo – jeigu fondo valdytojai neuždirba pinigų klientui, jis nueis pas kitą pensijų fondų valdytoją, nes nepelningą fondą pakeisti kitu paprasta. Tuos, kurie baiminasi dėl didelio administravimo mokesčio, galiu nuraminti – turto valdymo mokestis yra griežtai apribotas Lietuvos banko, pavyzdžiui, II pakopos pensijų fonduose jis negali viršyti 0,5 proc. valdomo turto vertės“, – paaiškina INVL Mažmeninių paslaugų vadovė dr. D. Kolmatsui.
Anot jos, žmonėms, kaupiantiems pensijai bent 20 ar net 40 metų, nereikėtų nerimauti dėl tų metų, kai pensijų fondų grąža būna neigiama, kaip, pavyzdžiui, buvo 2022-aisiais – skirtingai nei „Sodra“, fondai pinigus nuolat investuoja, didindami kaupiančiųjų turtą. Per tuos beveik 20 metų, kiek Lietuvoje veikia II pakopos pensijų kaupimo sistema, pensijų fondų vidutinė metinė grąža po mokesčių ir atskaitymų per pastarąjį dešimtmetį iki 2022 m. siekė 4,8 proc., vidutinė metinė infliacija per visa šį laikotarpį buvo 3,3 proc. – vadinasi, infliacija pensijų fonduose sukaupto turto „nesuvalgė“.
Skaičiuojant nuo pensijų kaupimo sistemos pradžios, 2022 m. pabaigoje kaupiantieji II pensijų pakopoje iš viso jau buvo uždirbę net 1,6 mlrd. Eurų ir šis augimas dėl sudėtinių palūkanų efekto turėtų tik spartėti. Tačiau svarbu nepamiršti, kad investavimas visada yra susijęs su rizika, o praeities rezultatai ateities rezultatų negarantuoja.
„Tai – dar vienas labai dažnas mitas. Juk daugelis II pakopos pensijų fondų dalyvių, kurių yra 1,4 milijono ir visi III pakopos pensijų fondų dalyviai, kurių yra apie 100 tūkst., patys pasirinko tokiu būdu kaupti savo būsimai pensijai.
Tiek žmonių galvoja apie savo ateitį ir savo būsima gerove rūpinasi iš anksto, tačiau dėl vieno dalyko, visgi, tenka apgailestauti – pernelyg dažnai pensijų kaupimo sistemą siūloma keisti, todėl tai neprideda pasitikėjimo esama sistema ir abejonių sukelia ne tik skeptikams, bet ir šio pensijos kaupimo būdo šalininkams. Tačiau yra gera lietuvių patarlė, kuria, apnikus abejonėms, siūlau vadovautis – „nemesk kelio dėl takelio“.
Kai tokia didelė gyventojų dalis yra pensijų fondų dalyviai, reguliariai moka įmokas ir, sulaukę senatvės, gaus papildomas išmokas prie savo „Sodros“ senatvės pensijos, ką darys tie, kurie dabar galvoja, kad pensijų fondai nekuria naudos, o jais pasirūpins valstybė ir „Sodra“? Savo ateities prognozuoti negalime – kiek ilgai gyvensime, kiek uždirbs mūsų vaikai ir, ar jie galės ateityje mus finansiškai paremti, kokie bus demografiniai Lietuvos rodikliai ir kokį darbo stažą būsime sukaupę, tačiau vieną dalyką tikrai galime nulemti patys – kada ir kiek savo pensijai prisidėsime“, – pastebi INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė dr. D. Kolmatsui.
Svarbu:
Kaupiant pensijų fonduose yra prisiimama investavimo rizika. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja investicijų pelningumo. Investicinių vienetų vertė gali ir kilti, ir kristi. Jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Praeities investicijų valdymo rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje.
Prieš priimant sprendimą investuoti, rekomenduojame atsakingai ir kruopščiai pasirinkti investicinį produktą, įvertinti su investicijomis susijusias rizikas, taikomus atskaitymus bei atidžiai perskaityti II pakopos pensijų fondų ir III pakopos pensijų fondų aktualias taisykles.
Visa išdėstyta informacija yra reklaminio pobūdžio, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas kaupti lėšas „INVL Asset Management“ valdomuose pensijų fonduose. Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas. Nors šis turinys yra pagrįstas šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, „INVL Asset Management“ nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.
Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. INVL paslaugos privatiems klientams sujungtos su Šiaulių banko mažmeninėmis paslaugomis. Prašome pasirinkti Jus dominančią temą SB.lt svetainėje.
Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. INVL paslaugos privatiems klientams sujungtos su Šiaulių banko mažmeninėmis paslaugomis. Nuo šiol asmeninę informaciją rasite prisijungę prie savitarnos SB.lt svetainėje. Prisijungimo būdai nesikeičia.