Tyrimų duomenimis, didžioji dalis Lietuvos gyventojų norėtų gauti nedaug nuo dabartinių pajamų besiskiriančią pensiją. Trečdalis mano, kad kokybiškam pragyvenimui pabaigus darbo karjerą reiktų 75 proc., o keturi iš dešimties apklaustųjų – 100 proc. šiuo metu gaunamų pajamų siekiančios pensijos. Tai atskleidė šių metų pradžioje „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Ar norėtumėte tokio dydžio pensijos ir jūs?
Tuo tarpu finansų specialistai norintiems užsitikrinti pakankamą pragyvenimo lygį pensijoje rekomenduoja gauti 80 proc. pajamų, kurias kas mėnesį gaudavome prieš baigdami savo darbo karjerą.
„Pradėti taupyti ateičiai verta kuo anksčiau – tuomet taupymui reiks skirti mažesnes sumas. Be to, yra ir papildomų priemonių, padedančių efektyviau priartėti prie siekiamo tikslo kaupiant pensijai. Tai – trys papildomų lėšų šaltiniai, kuriais pasinaudoti galime kiekvienas. Pasitikrinkite, ar juos jau išnaudojate, o jeigu ne – nepraleiskite galimybių pasirūpinti savo oria senatve“, – atkreipia dėmesį „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Besirūpinantiems savo pensija rekomenduojama įvertinti kaupimą ir antroje, ir trečioje pakopoje. „Akivaizdu, kad norint užsitikrinti 80 proc. buvusių pajamų pensijai, „Sodros“ ir antros pakopos pensijos nepakaks – skaičiuojama, kad taip galima tikėtis sukaupti 40-50 proc. iki tol gautų pajamų. Likusią sumą galima sutaupyti pasitelkus papildomą kaupimą, o taupymas trečiojoje pakopoje parankus tuo, kad galima rinktis ne tik kelis fondus, bet ir taupymo dažnumą bei įmokų dydį“, – sako D. Kolmatsui.
Pirmas šaltinis: „pinigai gamina pinigus“ arba sudėtinių palūkanų efektas
Kaupimas pensijų fonduose leidžia ateičiai taupyti ne tik įmokas, bet ir pasinaudoti rinkoms kylant gaunama grąža. Žinoma, rinkos gali svyruoti, tačiau patirtis rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje investicijų vertė auga.
„Ne visi žino, kad investuojant uždarbį didina papildomas efektas, vadinamas sudėtinėmis palūkanomis. Jis veikia taip, kad kuo ilgiau kaupiama rinkoms kylant, tuo didesnę dalį sukauptoje sumoje sudaro uždirbtos palūkanos. Taip yra dėl to, kad investuojamos ir šios palūkanos, tad per ilgą laiką kaupiama suma pradeda augti ne tik nuo įmokų, bet ir nuo palūkanų uždarbio. Taip finansinių tikslų siekiama ir prie pensijai reikalingos sumos artėjama sparčiau“, – apibendrina dr. D. Kolmatsui.
Kaip sudėtinių palūkanų efektas veikia praktiškai? Pavyzdžiui, jei investuojant vidutinis metinis uždarbis siektų 5 proc., po metų investuoti 100 eurų virstų 105 eurais, ši suma dar po metų investavimo – 110 eurų, dar po metų – beveik 116 eurų. Vis iš naujo kasmet investuojant sumą su palūkanomis, po 15 metų investuota suma padvigubėtų ir siektų beveik 208 eurus, o po 30 metų – išaugtų daugiau kaip keturis kartus iki 432 eurų.
Tuo tarpu, jei palūkanos nebūtų investuojamos, kasmet investuojami 100 eurų po tokio prieaugio tesiektų 105 eurus. „Nors tai yra teorinis modelis, o realybėje galutinis rezultatas priklauso nuo rinkų svyravimo, faktinės grąžos, pasirinkto investavimo rizikingumo, taikomų mokesčių ir kitų faktorių, jis rodo bendrą principą, kurį verta išnaudoti“, – sakė D. Kolmatsui.
Antras šaltinis: GPM lengvata pensijų įmokoms
Valstybė skatina kaupiančius papildomai antros ir trečios pakopos pensijų fonduose. Norint sutaupyti daugiau, verta išnaudoti siūlomas lengvatas, o susigrąžintą dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – vėl investuoti.
Jei kaupiate pensijų fonduose, deklaravus pajamas, per metus galima susigrąžinti iki 300 eurų gyventojų pajamų mokesčio (20 proc. nuo 1500 eurų įmokų ir kitų išlaidų, kurioms galioja GPM lengvata). Kaupiant trečioje pakopoje, šia lengvata galima pasinaudoti visoms asmeninėms įmokoms, o antroje pakopoje – maksimaliai (3+1,5 proc.) kaupiančio asmens įmokoms, viršijančioms 3 proc. asmeninę įmokos dalį.
„Artėjant metų pabaigai, reiktų pasitikrinti, kiek jau spėjote išnaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą – galbūt, šiemet papildomai investavę, kitąmet galite susigrąžinti dar didesnę sumą įmokų? Susigrąžintą lengvatą vėl investavus, ilguoju laikotarpiu galima tikėtis sukaupti apčiuopiamas sumas“, – sako D. Kolmatsui.
Vertinant naudą, jei kasmet gautume didžiausią įmanomą 300 eurų metinę GPM lengvatą, ji per 30 metų iš viso sudarytų 9 tūkst. eurų. Tuo tarpu, jei ji būtų kasmet ir investuojama su 5 proc. metine grąža, per minėtą laikotarpį bendra suma galėtų išaugti iki 20 tūkst. eurų (nevertinant galimo rinkų svyravimo ir mokesčių). Tik svarbu nepamiršti, kad pasinaudojus GPM lengvata, jei pinigai iš trečios pakopos fondų išimami neišlaikius nustatyto laiko ir nesulaukus tam tikro amžiaus, ją reikia grąžinti.
Be to, kaupiantiems antroje pakopoje maksimaliai, valstybė per metus iš viso šiemet prideda apie 200 eurų įmokų. Taigi, taupant savo ateičiai, iš viso per metus valstybė gali prisidėti iki 500 eurų. Per 30 metų tokia paskata sudaro apie 15 tūkst. eurų.
Trečias šaltinis: darbdavio įmokos į pensijų fondus
Ar žinojote, kad darbdavys gali padėti jums kaupti pensijai, mokėdamas įmokas į jūsų pensijų sąskaitą, ir tai yra itin naudinga finansiniu požiūriu? Štai, jei darbdavys svarsto du darbuotojų skatinimo būdus – skirti premiją ar įmoką į pensijų fondą, pastaruoju atveju pervedama suma būtų net 68 proc. didesnė nei darbuotojo „į rankas“ gaunama premijos suma, o darbo vietos kaštai išliktų tokie patys abiem atvejais.
Toks efektas gaunamas, jei įmokas į pensijų fondus perveda darbdavys ir jos neviršija 25 proc. darbuotojui apskaičiuotų metinių su darbo santykiais susijusių pajamų – tuomet įmokai į pensijų fondą netaikomi mokesčiai, kurie taikomi išmokant priedą prie atlyginimo. Žinoma, svarbu suprasti, kad šios įmokos yra skiriamos darbuotojų pensijai kaupti bei jų ilgalaikei motyvacijai didinti.
Pasak D. Kolmatsui, nors galimybę papildomai kaupti pensijai kaip motyvacinę priemonę dažniausiai pasiūlo darbdavys, tačiau esama atvejų, kai ją inicijuoja ir darbuotojai. „Tai yra itin racionalus pasirinkimas – jei yra investuojama 68 proc. didesnė suma, galiausiai sukaupta suma, jei kitos investavimo sąlygos yra tos pačios, taip pat yra 68 proc. didesnė“, – sakė D. Kolmatsui.
Beje, šių metų pradžioje net 61 proc. šalies gyventojų teigė, kad juos motyvuotų darbdavio sprendimas mokėti įmokas jų vardu į trečios pakopos pensijų fondą. Šis rodiklis per metus gerokai išaugo – pernai vasarį šią priemonę kaip motyvuojančią nurodė 50 proc. apklaustųjų, rodo „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ 2018 ir 2019 m. atliktų apklausų duomenys.
„Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ valdo antros ir trečios pakopos pensijų fondus, investicinius fondus, alternatyvias investicijas ir kitas priemones. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 200 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 1 mlrd. eurų vertės turto.
Pastaba: šiame tekste pateikiami skaičiavimai yra pagrįsti teoriniais modeliais, ir tokios prognozės nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. Investicijų pensijų fonduose vertė gali tiek kilti, tiek kristi, todėl investuotojas gali atgauti mažesnę nei investuotą sumą. Kaupiant pensijų fonduose yra taikomi mokesčiai.
Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. INVL paslaugos privatiems klientams sujungtos su Šiaulių banko mažmeninėmis paslaugomis. Prašome pasirinkti Jus dominančią temą SB.lt svetainėje.
Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. INVL paslaugos privatiems klientams sujungtos su Šiaulių banko mažmeninėmis paslaugomis. Nuo šiol asmeninę informaciją rasite prisijungę prie savitarnos SB.lt svetainėje. Prisijungimo būdai nesikeičia.