Paskaičiavo, kiek sukaups tie, kurie atnaujins kaupimą II-oje pensijų pakopoje

Šiemet į pensijų kaupimą automatiškai įtraukiami apie 200 tūkst. gyventojų, tarp kurių ir tie, kurie pensijų kaupime anksčiau dalyvavo, tačiau savo įmokas sustabdė. Atnaujinti pensijų kaupimą ar toliau stabdyti įmokas į II-ą pensijų pakopą tampa vis labiau aktualus klausimas, kadangi apsispręsti reikia iki šių metų birželio 30 dienos ir laiko lieka vis mažiau.

„Šiuo metu didelė žmonių dalis turi priimti atsakingą ir orią senatvę užtikrinantį sprendimą dėl pensijų kaupimo. Daugelis remiasi emocija, kartais klaidingomis nuogirdomis ar tiesiog nesusimąsto, kiek jų priimtas sprendimas sustabdyti įmokas atneša praradimų. Didžiausius praradimus patiria dideles pajamas gaunantys gyventojai.  Mažas pajamas gaunantys gaus ganėtinai didelę pensiją, lyginant su jų prieš tai buvusiomis pajamomis, o kuo pajamos didesnės, tuo, lyginant su gaunama pensija, atotrūkis bus didesnis.  Tačiau mažas pajamas gaunantiems žmonėms labai didelę naudą pensijos kaupime daro Valstybės paskata, tad nekaupdami jie praranda pusę galimų įmokų į II pakopos pensijų fondą“, – teigia INVL mažmeninių paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Priimant ateities pajamas lemsiantį sprendimą, išmintinga pasverti naudas ir finansinius praradimus. Efektyviausia vadovautis nurodant konkrečius pavyzdžius, todėl pateikiame keturių gyventojų, 2019 m. sustabdžiusių pensijų kaupimą, duomenų palyginimą:

Klientas ir jo amžius	Atlyginimas į rankas	Pradėjo kaupimą	Nesukaupta suma pensijų fonde dėl stabdymo
Klientas 1 (26 m.)	600 EUR	2016	1633 EUR
Klientas 2 (30 m.)	730 EUR	2015	1680 EUR
Klientas 3 (45 m.)	1000 EUR	2008	2502 EUR
Klientas 4 (60 m.)	1800 EUR	2004	4054 EUR

Sudaryta INVL, remiantis „LIPFA“ skaičiuokle 

„Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kiek klientai nesukaupė pensijų fonde per 3 metus dėl to, kad savo įmokas sustabdė. Mūsų pavyzdyje 26 m. klientas, gaunantis 600 eurų „į rankas“ nesukaupė 1633 eurai, o 60 m. klientas, kurio atlyginimas „į rankas“ 1800 eurų nesukaupė 4054 eurų. Kuo mažesnis atlyginimas, tuo nesukaupta suma mažesnė, tačiau ir ji yra ženkli, palyginus su tuo, ką šis klientas per trijų metų laikotarpį susitaupė savarankiškai taupydamas. Visuomet klausiame kliento, ar jam pavyko pinigus, kuriuos būtų paskyręs pensijos kaupimui ne išleisti, o sutaupyti – dažniausiai atsakymas būna neigiamas“, – sako D. Kolmatsui

Per tų pačių klientų pavyzdžius taip pat lengva įvertinti, kokia sprendimo „stabdyti ar nestabdyti“ įtaka prognozuojamai pensijai. Jeigu įmokos į pensijų fondus būtų atnaujinamos, visų klientų pensijos didėtų atitinkamai nuo 16,99  iki 35,95 proc., skaičiuojant nuo kliento atlyginimo prieš pensiją.

„Daugiausia pensija didėtų ne didžiausią atlyginimą gaunantiems klientams, o tiems, kuriems liko ilgiausias kaupimo laikotarpis.  Mažiausią atlyginimą (600 eurų „į rankas“) gaunantis žmogus dėl to, kad jam šiuo metu tik 26 m. ir dar ilgas kaupimo laikotarpis priešaky, galėtų tikėtis beveik 36 proc. pensijos padidėjimo tuo atveju, jeigu tęstų kaupimą. Mažiausiai pensija didėtų 60 m. žmogui, kuriam pensinis amžius netoli, bet ir jo pensija būtų beveik 17 proc. didesnė nei žmogaus, kuris pasirinko ir toliau stabdyti kaupimą“, – sako D. Kolmatsui.

Klientas ir jo amžius	Atlyginimas į rankas	Pensija nuo atlyginimo prieš pensiją toliau sustabdžius	Pensija nuo atlyginimo prieš pensiją atnaujinus kaupimą	Pensijos padidėjimas dėl kaupimo II-oje pakopoje
Klientas 1 (26 m.)	600 EUR	45,9 %	62,4 %	35,95 %
Klientas 2 (30 m.)	730 EUR	50 %	65,5 %	31 %
Klientas 3 (45 m.)	1000 EUR	37,9 %	44,6 %	17,68 %
Klientas 4 (60 m.)	1800 EUR	35,9 %	42 %	16,99 %

Sudaryta INVL, remiantis „LIPFA“ skaičiuokle 

Tiems, kurie 2019 metais kaupimą pensijai nutarė laikinai sustabdyti ir likti kaupti pasyviai – investuojant pensijų sąskaitoje jau esančias lėšas, vertėtų pasinaudoti LIPFA sukurta II pakopos pensijų skaičiuokle dėl pensijų įmokų sustabdymo. Joje galima įvertinti savo asmeninius pastarųjų trejų metų kaupimo sustabdymo rezultatus.

Stabdydami kaupimą prarandate papildomus 259 eurus per metus

Verta pabrėžti valstybės paskatos vaidmenį pensijų kaupime. Kasmet valstybės paskata perskaičiuojama pagal užpraėjusių metų vidutinį darbo užmokestį. Pavyzdžiui, 2019 m. valstybės paskata buvo 16,41 eurai per mėnesį, 2020 m. – 18,40 eur, 2021 m.  – 19,60 eur. Nesunku suskaičiuoti, kad gyventojai, sustabdę pensijų kaupimą nuo 2019 metų iki 2022 metų pradžios, prarado net 652,92 eur valstybės skiriamų lėšų.

Šiemet, 2022 m., valstybės paskata siekia 21,59 eur per mėnesį – tai susidaro 259 eurai per metus. Žiūrint į ateitį, galime daryti prielaidą, kad per 30 artimiausių metų, jeigu valstybės paskata būtų 21,59 eur per mėnesį (tikėtina, kad paskata kils, kadangi kiekvienais metais ji kinta pagal VDU) ir gaunant 5 proc. tikėtiną metinę grąžą gyventojai vien iš valstybės gautų 18043,33 eur. Stabdę II-os pakopos pensijų įmokas klientai šią sumą praranda.

Netolimos ateities prognozės ir paskaičiavimai rodo, kad pensijų kaupimo modelis yra išties motyvuojantis ir skatinantis nedidelėmis įmokomis kaupti senatvei ne tik savo lėšomis, bet ir valstybės paskata. Įvertinus galimas naudas, gyventojai turėtų lengviau apsispręsti, ar tęsti kaupimą ir palaipsniui siekti užtikrintos ir finansiškai saugios aplinkos.