„INVL Bridge Finance“ fondo dydis perkopė 50 mln. eurų, investuotojams generavo 9,2 proc. grynąją grąžą

Pirmaujančios alternatyvaus turto valdytojos Baltijos šalyse „INVL Asset Management“ valdomas privačios skolos fondas „INVL Bridge Finance“ 2025-uosius baigė solidžiu augimu: grynoji turto vertė perkopė 50 mln. eurų, o metinė grąža investuotojams siekė 9,2 proc. Fondo vykdomoji partnerė Viktorija Vaitkevičienė pabrėžia, kad šie skaičiai patvirtina Baltijos šalis pasiekusią pasaulinę privačios skolos bangą – tai tapo svarbia priemone verslo plėtrai ir investicijų diversifikacijai.

Fondas pritraukė dvigubai daugiau kapitalo

Per 2025 metus „INVL Bridge Finance“ iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos investuotojų pritraukė daugiau nei 13 mln. eurų naujų lėšų (dvigubai daugiau nei 2024  metais), o bendra nuo veiklos pradžios pritraukta suma pasiekė beveik 64 mln. eurų.

V. Vaitkevičienės teigimu, fondas pernai užtikrino nuoseklų pinigų srautą investuotojams, jiems išmokėdamas beveik 4 mln. eurų, o iš viso per 11 veiklos metų – beveik 32 mln. eurų.

Fondas iš viso yra finansavęs 27 projektus. Šiuo metu aktyvų portfelį sudaro 6 bendrovės, o metai užbaigti aktyviai – atliktos dvi naujos investicijos nekilnojamojo turto ir alternatyvių skolintojų srityse. Taip pat 2025 metais įgyvendintas dalinis pasitraukimas iš AB Civinity ir pilnas pasitraukimas iš SIA Finto Capital (iš viso bendra suma – 8 mln. eurų) investicijų, o tai leido sėkmingai įdarbinti uždirbtą grąžą į naujus projektus.

Privačių investuotojų aktyvumas

„Pasauliniai investicijų milžinai, tokie kaip „BlackRock“ prognozuoja, kad privačios skolos valdytojų valdomas turtas iki 2030 m. padvigubės. Tačiau auga ne tik apimtys – keičiasi ir pati fondų struktūra, – teigia V. Vaitkevičienė. – Matome ryškią pasaulinę tendenciją: investuotojai vis dažniau renkasi ne tradicinius uždarojo tipo (angl. closed-ended) fondus, kuriuose kapitalas įšaldomas 5–7 metams, o lankstesnius, atvirojo tipo (angl. evergreen arba semi-liquid) fondus. Ši fondų likvidumo investuotojams tendencija ateina ir į Baltijos šalis. Mūsų regiono investuotojai ieško ne tik didesnio pajamingumo, bet ir galimybės investuoti į fondus, leidžiančius periodiškai išimti lėšas ar reinvestuoti, o ne įšaldyti kapitalą ilgam laikui. Tai patvirtina ir mūsų rezultatai – lankstesnė fondo struktūra leido pritraukti rekordines lėšas iš privačių investuotojų.“

Didesnė finansavimo pasiūla gerina sąlygas verslui

Griežtėjant ES kapitalo reikalavimams, bankai optimizuoja balansus ir dalijasi rizika su privačios skolos valdytojais, taip atverdami galimybę įmonėms gauti finansavimą tuo pačiu metu ir iš banko, ir privačios skolos fondų.

„Alternatyvus finansavimas nebėra tik atsarginis variantas. Mažėjant palūkanų normoms, privačios skolos kaina tapo prieinama ir stiprioms, bankinius standartus atitinkančioms įmonėms, kurios dėl tam tikrų priežasčių tokiu finansavimu pasinaudoti negali. Dabar verslas gali gan lanksčiai rinktis tarp viešų obligacijų, sutelktinio finansavimo ir privačių fondų, todėl riba tarp šių instrumentų, o kartais ir bankų, nyksta. Auganti konkurencija tarp finansuotojų leidžia įmonėms gauti geresnes sąlygas. Mes, kaip fondas, didžiausią potencialą matome finansuojant didesnius projektus (2-10 mln. eurų) – tokios sumos dažnai yra per didelės smulkiesiems finansuotojams (unijoms ar platformoms), todėl privatus fondas čia tampa logišku pasirinkimu, siūlančiu greitį ir reikiamą mastą vienu metu“, – situaciją komentuoja V. Vaitkevičienė.

Aktyvumas nemažės

Vertindama ateinančius metus, V. Vaitkevičienė prognozuoja, kad, nepaisant geopolitinių ar makroekonominių svyravimų, finansavimo poreikis įmonėms augs.

„Tendencijos išliks panašios – daugėja ir finansuotojų, kurie yra pasiryžę ne tik užpildyti vietinę rinką, tačiau ir plėstis už Baltijos šalių, o taip pat ir besiskolinančiųjų. Rinka bręsta, o verslas supranta, kad privati skola nėra tik paskutinis svarstytinas variantas, o dažnai – strateginis pasirinkimas plėtrai ar įsigijimams finansuoti. Tiek vieša, tiek privati rinka bus aktyvi, o mes esame visiškai pasirengę šį išaugusį poreikį priimti“, – apibendrina ji.

Apie „INVL Asset Management“

„INVL Asset Management“ yra pirmaujanti alternatyvaus turto valdytoja Baltijos šalyse. Siekiame geriausio rizikos ir grąžos santykio investuotojams bei daryti teigiamą ekonominį poveikį savo regionui.

Esame „Invalda INVL“ grupės, veikiančios daugiau kaip 30 metų, dalis. Mūsų grupės valdomas arba prižiūrimas daugiau kaip 2 mlrd. eurų vertės turtas apima investicijas į privatų kapitalą, miškų ir žemės ūkio paskirties žemę, atsinaujinančią energetiką, nekilnojamąjį turtą bei privačią skolą. Mūsų veikla taip pat apima šeimos biuro paslaugas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, pensijų fondų Latvijoje valdymą ir investicijas į pasaulinius trečiųjų šalių fondus. Daugiau informacijos www.invl.com.

Svarbi informacija

Tai yra rinkodaros pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojamas kaip siūlymas (oferta) pirkti kolektyvinio investavimo subjekto vienetus, investavimo rekomendacija ar investicinis tyrimas, nes nėra rengiamas atsižvelgiant į bet kokių konkrečių individualių investuotojų investavimo tikslus, finansinę situaciją ar poreikius. 

Investuodami investuotojai prisiima su investavimu susijusią riziką. Investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, investuotojas gali atgauti mažiau nei investavo. Investicijų praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, potencialūs investuotojai turi patys ar padedami investicijų konsultantų įvertinti investicijų tinkamumą jiems, su investavimu susijusius mokesčius, atkreipti dėmesį į visas su investavimu susijusias rizikas bei atidžiai perskaityti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto taisykles, prospektą ir kitus dokumentus. 

Šiame pranešime nurodyto kolektyvinio investavimo subjekto vienetai gali būti platinami išimtinai informuotiesiems investuotojams kaip jie apibrėžti LR informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, su visais jo pakeitimais ir papildymais ir negali būti platinami bei perleidžiami jokiems kitiems asmenims, neatitinkantiems informuotojo investuotojo kriterijų.