MANO PINIGAI

Infliacija ir santaupos: kaip išsaugoti perkamąją galią?

Kodėl kalbant apie santaupas ir pinigų vertę yra aktuali infliacija? Ką daryti, kad ji neigiamai nepaveiktų mūsų pinigų, kaip išlaikyti ir didinti jų vertę ir perkamąją galią? Šie klausimai turėtų rūpėti kiekvienam, kuris planuoja savo finansus ir siekia santaupų vertės augimo.

Vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ Verslo plėtros vadovo Andrej Cybos teigimu, infliacijos rodiklis yra aktualus, nes jis parodo pinigų perkamosios galios sumažėjimą.

„Žmogaus santaupos – tai vartojimo atidėjimas ateičiai. Dėl to labai svarbu sekti infliacijos rodiklius ir rūpintis išlaikyti bei didinti savo pinigų vertę – juk taupant svarbu, kad ateityje galėtume už sukauptus pinigus nusipirkti bent jau ne mažiau negu galime šiandien“, – sakė A. Cyba.

Siekis – reali grąža

Auganti infliacija pinigų vertę mažina, tuo tarpu priešingas ir kartais pasitaikantis ekonominis reiškinys – defliacija – šią vertę didina. Vis dėlto specialistas atkreipia dėmesį, jog infliacija ar defliacija nėra tik bendras ekonominis rodiklis. Kiekvienas žmogus infliacijos įtaką jaučia ir vertina skirtingai – tai priklauso nuo jo pajamų dydžio, vartojimo krepšelio, socialinių poreikių ir kitų veiksnių.

Žmogus, kuris uždirba daugiau ir leidžia sau ne tik būtinąsias išlaidas maistui, komunaliniams mokesčiams, bet ir nemažas išlaidas gyvenimo kokybei gerinti, pavyzdžiui, pramogoms, paslaugoms, infliaciją vertins kitaip nei žmogus, vos suduriantis galą su galu. „Galima sakyti, kad infliacija tam tikru požiūriu yra ir tarsi individualus rodiklis, su kuriuo susiduriame kiekvienas asmeniškai“, – kalbėjo A. Cyba.

Taigi, nuo infliacijos nepabėgsime ir neišvengiamai susidursime visi. Tad kokie pagrindiniai būdai apsisaugoti nuo neigiamo jos poveikio? Pasak pašnekovo, pagrindinis būdas – investuoti savo santaupas į turtą, kuris generuoja realų prieaugį.

„Jeigu iš kurios nors turto klasės generuojamos nominaliosios grąžos atėmę infliacijos rodiklį gauname teigiamą grąžą, tai ir yra realus prieaugis. Taigi, jei iš savo turto uždirbame daugiau negu siekia infliacija, vadinasi, investicija yra efektyvi ir savo perkamosios galios neprarandame“, – sakė specialistas.

Daiktai – ne investicija, o išlaidos

Kai kurie žmonės nelinkę domėtis infliacijos rodikliais ir laikosi nuostatos skirti pajamas vartojimui įsigyjant įvairius daiktus, kad infliacija „nesuvalgytų“ pinigų. Paklaustas, ar vienokių ir kitokių daiktų pirkimą galima vertinti kaip savo pinigų apsaugą nuo nuvertėjimo, A. Cyba atsakė, jog įprastomis sąlygomis taip vertinti tikrai nereikėtų.

„Įvairių daiktų, buitinės technikos ir kitų įprastinių vartojimo prekių pirkimas – ne investicija, o išlaidos. Taip yra, nes daiktai su retomis išimtimis grąžos neuždirba. Jei prireikus lėšų nuspręstumėte parduoti įsigytą daiktą antrinėje rinkoje, jį tektų realizuoti gerokai pigiau nei pirkote pirminėje rinkoje. Tik esant išimtinėms sąlygoms, kai siaučia hiperinfliacija ar susiklosto kitos ekstremalios ekonominės situacijos, daiktų pirkimas kaip kraštutinė priemonė išsaugoti pinigų vertei gali būti tinkamas. Tačiau įprastinėmis sąlygomis tokiais metodais ir taisyklėmis vadovautis nereikėtų“, – pabrėžė ekspertas.

Kokie būdai padeda išlaikyti santaupų vertę?

Kokius investavimo būdus specialistas rekomenduoja nelinkusiems itin gilintis į finansines subtilybes, tačiau norintiems išlaikyti taupomų pinigų perkamąją galią ir apsisaugoti nuo infliacijos?

„Žmogus, galvodamas apie santaupas, turi sau atsakyti į kelis svarbius klausimus. Pirmiausia – kiek jis gali rizikuoti, ar yra tam tikra lėšų dalis, kurios praradimas nebūtų itin skausmingas jo finansinei situacijai. Kitas svarbus aspektas – kiek šios santaupos turi būti likvidžios, t. y., kiek lėšų turi būti greitai ir lengvai pasiekiamos, jeigu susiklosčius nepalankiai situacijai staiga prireiktų pinigų. Priklausomai nuo atsakymų į šiuos klausimus, galima susidėlioti savo investavimo prioritetus ir tinkamai nukreipti taupomas lėšas“, – kalbėjo A. Cyba.

Pasak jo, kiekvienas, planuodamas savo santaupas, turi pirmiausia pasirūpinti tam tikra finansine „pagalve“, t. y. 3–6 mėnesių pajamų dydžio santaupomis, kurios būtų itin saugios ir likvidžios. Ši „pagalvė“ – tai apsauga šeimai nuo netikėtų ir nepalankių gyvenimo situacijų, kuomet susiduriama su finansiniais iššūkiais, pavyzdžiui, prarandamas darbas, ilgiau sergama ar pan., kai kurį laiką nėra galimybės uždirbti pajamų kasdieniam pragyvenimui.

„Tokios lėšos turi būti laikomos pasitelkiant žemos rizikos trumpalaikius finansinius instrumentus: tai gali būti indėlis banke, obligacijų fondai ir kitos priemonės, kurių svyravimų rizika yra ribota. Pasirūpinus šia svarbia santaupų dalimi, galima pamąstyti ir apie ilgalaikius finansinius instrumentus, tokius kaip trečios pakopos pensijų fondai, nekilnojamojo turto fondai, įvairūs rizikingesni sprendimai, kuomet investuojama į skirtingomis proporcijomis paskirstytus akcijų ir obligacijų fondus ar renkamasi iš kitų galimybių, priklausomai nuo žmogaus amžiaus, gyvenimo ciklo, pajamų dydžio, tolerancijos rizikai ir kitų objektyvių rodiklių“, – paaiškino specialistas.

Svarbiausia – finansinis planas

A. Cyba pabrėžia, kad bendra rekomendacija kiekvienam, kuris rūpinasi savo santaupomis ir jų perkamosios galios išsaugojimu, yra asmeninio finansinio plano sudarymas ir laikymasis.

„Kokios priemonės ir būdai bus pasirinkti, priklauso nuo konkretaus žmogaus tikslų. Vieni taupo „juodai dienai“, kiti siekia sukaupti lėšų vaikų mokslams ar pradinei įmokai už būstą. Tai ir lemia, kokie investavimo instrumentai bus šiems tikslams tinkamiausi, kiek lėšų ir kokiu periodiškumu reikės investuoti. Ir, žinoma, svarbu būti sąmoningu bei aktyviu savo finansinės padėties „valdytoju“ – domėtis, kokie yra investicijų rezultatai, ar iš tiesų jų grąža lenkia infliacijos tempus. Prireikus, galima daryti korekcijas, tačiau plano laikymasis ir kantrybė visuomet pasiteisina“, – sakė „INVL Asset Management“ Verslo plėtros vadovas.

Ilgalaikė grąža viršijo infliaciją

Na, o kaip sekėsi tiems Lietuvos gyventojams, kurie investavo pastaruosius du dešimtmečius?

„INVL Asset Management“ pirmoji šalyje apskaičiavo ir atnaujina Lietuvos investicijų indeksą, kurį lygiomis dalimis sudaro pinigų rinkos priemonės (indėliai), ilgalaikės obligacijos, būstas nuomai (nuo 2016 m. apskaičiuojama įvertinus ir sąnaudas) ir akcijos. Vertinant ilgalaikius 1996-2016 m., vidutinio laikotarpio 2007-2016 m. bei pastarųjų 2016 m. rezultatus, Lietuvos investicijų indekso grąža visais periodais gerokai lenkė infliacijos rodiklius.

„Šis indeksas parodė, kad išskaidžius investicijas į skirtingas turto klases bei investavus ilgą laiką, Lietuvoje buvo galimybė uždirbti apčiuopiamą realią grąžą ir apsaugoti bei padidinti savo santaupų perkamąją galią“, - sakė A. Cyba.

Infliacija ir Lietuvos investicijų indekso grąža skirtingais laikotarpiais

	1996-2016 m. vidurkis, proc.	2007-2016 m. vidurkis, proc.	2016 m. grąža
Infliacija	3,3	3,1	0,7
Lietuvos investicijų indeksas	10,5	4,5	6,7

Pasak specialisto, tam tikras infliacijos lygis būtinas sveikai šalies ekonomikai palaikyti. Infliacija skatina kapitalą „suktis”, neleidžia užkonservuoti lėšų saugiose turto klasėse. Tačiau tam, kad infliacija turėtų teigiamą poveikį ekonomikai, jos dydis turi būti gana neaukštas ir nuspėjamas.

„Optimalu, kai infliacijos lygis šalyje siekia 1,5-3 proc. Toks rodiklis padeda pasiekti abiejų minėtų tikslų“, – sakė A. Cyba.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 1996-2016 m.

Šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas, Lietuvos statistikos departamentas.

 

« Grįžti į 1 puslapį