Finansų rinkų apžvalga (2021 m. III ketv.)

Po ramios vasaros, finansų rinkų dalyviai sulaukė atšiauresnio rudens. Sutrūkinėjusios tarptautinės tiekimo grandinės ir žaliavų, energijos nešėjų, detalių bei prekių stygius trikdo gamybos planus ir kaitina infliaciją. Investuotojai nerimauja, kad tai paveiks įmonių rezultatus, o pasaulio ekonomikos atsigavimas gali išsikvėpti.

Trečiojo metų ketvirčio pradžioje kertiniai akcijų indeksai fiksavo naujas aukštumas, tačiau rugsėjis dar kartą patvirtino vieno iš blogiausių akcijų rinkoms mėnesių reputaciją. Vienas populiariausių akcijų indeksų „S&P 500″ nuo rugsėjo pradžioje pasiektos viršukalnės per mėnesį nukrito daugiau nei 5 proc.

Tarptautinėse rinkose įtampą didina pandemijos sąlygotas tiekimo grandinių išsibalansavimo šleifas. Dešimtmečio rekordus fiksuojančios žaliavų kainos, jų deficitai, stringanti gamyba ir tarpinio vartojimo gaminių trūkumas, sutrūkinėjęs logistikos tinklas ir keliskart didesni transportavimo kaštai, o dabar ir energetikos krizė – visa tai skatina investuotojų nerimą dėl ekonomikos atsigavimo perspektyvų. Tačiau verta paminėti, kad rinkose girdima ir pozityvių naujienų – jau minėto „S&P 500” indekso EPS rodiklis (t.y. pelnas, tenkantis vienai akcijai) praėjusį ketvirtį pasiekė naujas aukštumas, o tai rodo stabilų indeksą sudarančių imonių augimą.

Trečiąjį šių metų ketvirtį įvykių gausa išsiskyrė Kinija. Liepos mėnesį šalį supurtė skandalas dėl reguliacinio spaudimo didžiosioms Kinijos technologijų kompanijoms. Dėl to smuko šių įmonių kainos. Vėliau vienas didžiausių Kinijos nekilnojamo turto vystytojų „Evergrande“ nepajėgė sumokėti sukauptų palūkanų skolos vertybinių popierių turėtojams ir dar neaišku, kokio dydžio pasekmes šios įmonės bankrotas galėtų turėti tarptautiniu mastu. Po minėtų įvykių rinkose sekė trumpos korekcijos, tačiau bendra tendencija visgi išliko teigiama. O ar bręsta didesnė rinkos korekcija ir kada ji nutiks, vis dar lieka neaišku.

Trečiąjį ketvirtį abipus Atlanto vandenyno vis labiau kaito infliacijos rodikliai. JAV Federalinė Rezervų sistema toliau laikėsi įsitikinimo, kad infliacijos šuolį lemia laikini prekių paklausos ir pasiūlos disbalansai, o kol darbo rinkos situacija pilnai neatsistatė ir Covid-19 viruso delta atmaina sparčiai plinta, palūkanų normų kelti nėra būtinybės. Panašią žinutę ištransliavo ir Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB). Pranešime teigiama, kad ECB 2 proc. infliacijos tikslo siekiama vidutiniame laikotarpyje, iki tol ECB gali toleruoti ir spartesnį kainų augimą.

Vis dėlto, rudeniop išryškėjo vis daugiau signalų, jog JAV obligacijų supirkimo tempo mažinimo vertėtų laukti dar šių metų lapkritį, o palūkanų kėlimo – 2022 metų viduryje. Toks „vanagiškas“ Federalinės Rezervų Sistemos tonas itin nepalankus obligacijoms, jų kainos gerokai smuktelėjo (krentant obligacijų kainoms, pajamingumai kyla). Tai ypač paveikė ilgesnės finansinės trukmės valstybines obligacijas. Kitur pasaulyje, tokių šalių kaip Meksika, Rusija ar Čekija, centriniai bankai kėlė palūkanų normas kovodami prieš kainų augimą ir siekdami apsaugoti vietines valiutas nuo dolerio brangimo.

Mūsų valdomuose fonduose trečiąjį metų ketvirtį toliau reikšmingą investicijų dalį skyrėme vertės ir mažiausio kintamumo akcijoms, nes tikime, kad šios akcijos yra linkusios geriau pasirodyti infliacinėje ir didelių svyravimų aplinkoje. Toliau didiname investicijas į alternatyvų turtą, kuris taip pat pagerina portfelio atsparumą trumpalaikiams rinkos svyravimams.