2023-ųjų pradžioje pensijų fondai grįžo į augimo kelią

Po iššūkių kupinų 2022-ųjų, šiemet galima atsikvėpti lengviau – INVL pensijų fondų vertės nuo 2023 metų pradžios kopė aukštyn ir lenkė lyginamuosius indeksus.

INVL II pakopos akcijų pensijų fondų (1996-2002 m.; 1989-1995 m.; 1982-1988 m.; 1975-1981 m.) grąža pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 4,9 proc. (lyginimasis indeksas – 4,3 proc.). Subalansuotas fondas, kuriame kaupia gimusieji 1968-1974 m., uždirbo 4 proc. grąžą (lyginimasis indeksas – 3,8 proc.), o fondas, skirtas 1961-1967 m. gimusiems investuotojams, uždirbo 2,9 proc. (lyginimasis indeksas – 2,7 proc.).

Konservatyviojo (1954-1960 m.) ir turto išsaugojimo fondų uždarbis nuo metų pradžios atitinkamai siekė 2 proc. (lyginimasis indeksas – 1,6 proc.) ir 0,9 proc. (lyginamasis indeksas – 0,9 proc.). Panašius rezultatus demonstravo  ir III pakopos pensijų fondai.

Per pastaruosius ketverius metus, nuo tada, kai 2019 metais buvo sukurti II pensijų pakopos gyvenimo ciklo fondai, INVL yra vienas iš lyderių. Penkių INVL II pakopos pensijų fondų vidutinė metinė grąža per pastaruosius ketverius metus buvo didesnė nei konkurentų. Taip pat trijų INVL III pakopos – savanoriško kaupimo pensijų fondų grąža per pastaruosius penkerius metus buvo didesnė nei konkurentų.

Viena tai lėmusių priežasčių – INDEX PLUS investavimo principai, kurie padeda išsaugoti daugiau vertės, kai rinkos svyruoja. INDEX – investuojame į daugiau įmonių ir šalių aprėpiančius ir plačiai geografiniais/sektorių pjūviais diversifikuotus indekso fondus bei biržoje prekiaujamus fondus (ETFus), PLUS – dalį investicinio portfelio nukreipiame į privačias alternatyvias rinkas, kurios yra patraukli investicinė kryptis, nes jų galima grąža yra didesnė, o turto vertės augimas – stabilesnis, nes nišiniams privačių alternatyvių rinkų segmentams įtaką daro kiti pasaulio įvykiai ir veiksniai nei viešosiose rinkose, kurios lemia indeksus sekančių fondų kryptį.

Akcijų ir obligacijų rinkos šiuos metus pradėjo pozityviai. Nepaisant svyravimų bankiniame sektoriuje, platus viso pasaulio akcijų indeksas (MSCI ACWI IMI Index) pirmąjį šių metų ketvirtį pakilo 5,4 proc., o Europos akcijų rinka lenkė JAV.

Įdomu, jog JAV akcijų rinkoje beveik visą augimą lėmė kelių didžiausių įmonių akcijų, tokių kaip Nvidia, Meta Platforms, Tesla kainų pokyčiai, kai likusių įmonių akcijų kainos kito nedaug.

Tam įtakos turėjo dėl atslūgusių palūkanų normų kėlimo lūkesčių atsinaujinęs investuotojų susidomėjimas technologijų ir augimo akcijomis. Svarbiausias įvykis metų pradžioje – įtampa JAV ir Europos bankų sektoriuose.

Neramumai prasidėjo JAV, kur kovo pradžioje bankrutavo Silicon Valley Bank (SVB). Šį banką ištiko taip vadinama indėlininkų pabėgimo problema (angl. bank run). Vos per kelias dienas atsiimta bankui reikšminga suma, kuriai išmokėti reikėjo itin nuostolingai parduoti skolos vertybinių popierių. Daugiausiai tai buvo JAV vyriausybės obligacijos, kurios stipriai nuvertėjo per 2022 metus. Su panašiomis likvidumo problemomis susidūrė ir Šveicarijos bankas „Credit Suisse“.

Jį vėliau įsigijo kitas Šveicarijos bankas UBS – taip buvo užtikrintas finansų sistemos stabilumas. Nepaisant šio įvykio Europos bankų indeksas pirmąjį ketvirtį augo. Tai rodo, jog „Credit Suisse“ problema nebuvo sisteminė ir jos poveikis platesnei finansų rinkai liko ribotas.

Pirmąjį metų ketvirtį INVL investicijų valdytojų komanda toliau plėtė investicijų į alternatyviųjų turto klasių portfelį – pasirašyta nauja sutartis dėl investavimo į privataus kapitalo fondą, kurį valdo plačiai žinomas investicijų valdytojas General Atlantic.

Alternatyviojo turto klasėje taip pat atlikome paskutinę investiciją į Šiaulių Banko daugiabučių modernizavimo ir renovacijos projektą, kuris pinigus įdarbino itin greitai.

Taip pat didinome pernai įsigytų nekilnojamo turto operatoriaus Globe Trade Centre 2026 metų obligacijų pozicijos dydį. Šių obligacijų pajamingumas iki išpirkimo šiuo metu siekia 10 proc., o tai galima palyginti su ilgalaike vidutine metine akcijų grąža. Atliekant šio tipo investicijas stengiamės didinti portfelio diversifikaciją ir mažinti riziką, tuo pačiu metu išlaikant patrauklią tikėtiną grąžą.

Nors ir lėtesniu tempu, tačiau tiek Europos Centrinis Bankas (ECB), tiek JAV Federalinis Rezervas (FED) toliau didino palūkanų normas. Centrinių bankų vadovai toliau komunikavo, kad kova su infliacija dar nėra baigta. Tai parodė naujausi FED bei ECB sprendimai.

Nors bendra infliacija ir traukiasi, tačiau grynoji infliacija vis dar laikosi gana aukštame lygyje. Be to, ekonomikos duomenims toliau pozityviai stebinant ir signalizuojant kaistančią ekonomiką, daugėjo ženklų, kad greito palūkanų normų mažinimo neverta tikėtis.

Tačiau kortas labiausiai sumaišė neramumai bankiniame sektoriuje. Obligacijų kainos kilo ir patyrė kone rekordinį pajamingumų mažėjimą. Kovo mėnesį 2 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas per 2 dienų laikotarpį sumažėjo net 80 bazinių punktų – tai didžiausias kritimas nuo 1987 m. spalio mėn. neramumų rinkose.

Investicinio reitingo ir obligacijos su maža kredito rizika uždirbo teigiamą grąžą – buvo baimintasi dėl sisteminių finansų sektoriaus problemų, todėl investuotojai kapitalą nukreipė į saugiausias finansines priemones. Be to, kadangi didieji bankai vis dar už indėlius mokėjo mažas, palyginti su trumpalaikėmis obligacijomis, palūkanas, indėlininkai pradėjo masiškai išimti kapitalą ir investuoti jį į pinigų rinkos fondus.