Vaikų žaidimai ir pinigai

Ar žinote, kodėl galvodami apie taupyklę, pirmiausia, įsivaizduojame kiaulę-taupyklę? Kada ir kokie buvo pirmieji pinigai, ir kaip jie pateko į vaikų pasaulį? Kaip vaikai buvo mokomi finansinio raštingumo nuo XIII a. ir ar pasikeitė vaikų žaislai ir žaidimai iki šių dienų?

Naujausia INVL pokalbio tema – vaikų žaidimai ir pinigai – tėvams ir jų vaikams, kur apie žaidimų istoriją papasakojo vienintelio Lietuvoje Žaislų muziejaus įkūrėjai archeologas dr. Povilas Blaževičius ir edukatorė, VU Komunikacijos fakulteto doktorantė Indrė Jovaišaitė-Blaževičienė.

Daugelio tyrimų duomenys rodo, kad modelį, kaip tvarkyti finansus, žmogus perima iš savo šeimos ir ugdo tai nuo mažų dienų. O maži vaikai juk pradeda mokytis ir pasaulį pažinti per žaidimus. Kaip sako svečiai, turbūt nuo seniausių laikų vaikai žaidė, tik archeologams nepavyksta įrodyti, kad vienas ar kitas daiktas: kaulas, pagalys ar akmuo buvo skirtas žaidimams. Lietuvoje seniausi yra iš kiaulių kaulų pagaminti primityvūs žaislai – laužynės, pasirodę Lietuvos teritorijoje 3-4 mūsų eros amžiuje. Tyrinėjant vaikų pasaulį, pastebima, kaip jis atspindi suaugusiųjų pasaulį. Lošdavo suaugusieji – lošdavo ir vaikai, tik ne iš pinigų, o pupų, riešutų ir panašių smulkių dalykų.

Pokalbio dalyviai atskleidė pagrįstą teoriją, kaip susiformavo kiaulės-taupyklės. Pirmosios taupyklės buvo gaminamos iš nekokybiško molio, vadinamo „piggy“. Ilgainiui, dėl žodžių sąskambio, natūraliai susiformavo atitinkama asociacija, nesąmoningai verčianti mus taupykles pirmiausia įsivaizduoti būtent kiaulių-taupyklių pavidalu.

Išsamiau apie tai ir apie pramonės revoliucijos įtaką žaidimams, įtakingiausią ekonomikos pagrindu sukurtą žaidimą bei kitus įdomius dalykus išgirskite pokalbio įraše: