INVL Logo

Tyrimas rodo: gyvename vidutiniškai, bet planuoti neketiname ir 2020 metais

Nors statistika rodo, kad pastaraisiais metais šalyje didėjo tiek dirbančiųjų skaičius, tiek vidutinis atlyginimas, gerai arba puikiai savo finansinę padėtį metų pabaigoje vertino vos ketvirtadalis žmonių. Beveik tiek pat ją laikė prasta arba labai bloga, o kiek daugiau nei pusė apklaustųjų – tik vidutiniška. Panašios proporcijos išliko ir įvardijant lūkesčius 2020 metams.
 
49 proc. šiemet nesitiki savo finansinės padėties pokyčio, po ketvirtadalį respondentų mano, kad situacija tikrai ar tikėtinai pagerės arba nepagerės. Pagerėjimo dažniau tikisi 18-45 metų respondentai, aukščiausio išsilavinimo, daugiausiai uždirbantys ir didmiesčių gyventojai.
 
Tyrimo metu gyventojai nurodė ir kurių finansinių poreikių tenkinimas jiems kelia daugiausia problemų. Didžiausi rūpesčiai kilo dėl galimybės atsidėti santaupų ateičiai. Antroje vietoje – galimybė įsigyti didesnių pirkinių, trečioje – sumokėti būsto paskolos įmoką.


 
Mažiausiai problemų kėlė galimybė įsigyti būtinųjų produktų, atsiskaityti už komunalines paslaugas. Įdomu tai, kad galimybė susimokėti pensijų fondų įmokas didelių rūpesčių gyventojams nesukėlė, ir tai buvo net mažiau „skausminga“ nei išlaidos vaistams ar vaikų būreliams.
 
Tokius rezultatus atskleidė vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ pernai gruodį atlikta reprezentatyvi apklausa. Tyrime dalyvavo 1003 respondentai nuo 18 iki 75 metų iš visos Lietuvos.
 
Taupyti sekasi sunkiausiai, bet planuoti finansus ketina vos trečdalis
 
„Situacija atrodo paradoksali. Ekonomikos rodikliams ir pajamoms augant yra bene palankiausias momentas taupyti, tačiau galimybę atsidėti santaupų ateičiai daugiausia gyventojų – keturi iš dešimties – visgi vertina kaip problemiškiausią poreikį“, – sakė „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
 
Statistikos departamento duomenimis, dirbančiųjų skaičius šalyje nuo 2018 m. pabaigos iki 2019 m. trečio ketvirčio didėjo 2,1 proc. ir pasiekė 1,26 mln. Vidutinis darbo užmokestis (bruto) nuo 2019 m. pirmo iki trečio ketvirčio šalyje išaugo 4,3 proc. ir pasiekė 1 317,6 eurų.

Tuo tarpu, remiantis „Sodros“ duomenimis, nuo 2019 m. sausio iki lapkričio gyventojų, gaunančių daugiau kaip 1000 eurų pajamas, dalis išaugo nuo 47 iki 51 proc.: tarp jų labiausiai daugėjo uždirbančių nuo 1601 iki 3000 eurų (padaugėjo 38 tūkst. iki 211 tūkst. gyventojų). Labiausiai mažėjo uždirbančių iki 555 eurų (tokių gyventojų sumažėjo 18 tūkst. ir šis skaičius pasiekė 150 tūkst.).
 
Nepaisant to, kad galimybė taupyti ar įsigyti didesnių pirkinių šalies gyventojams pernai gruodį sukėlė daugiausia rūpesčių, šiemet imtis planuoti savo ar šeimos finansus ilgesniam laikotarpiui ar kitų esminių pokyčių beveik pusė (49 proc.) žmonių neketina. Kaip parodė atlikta apklausa, tokių pokyčių imtis planuoja 29 proc. apklaustųjų, o 22 proc. neturėjo nuomonės.
 
„Nors metų pradžia dažnai būna susijusi su naujais pažadais, šiemet didesnė gyventojų dalis aktyviau susirūpinti ilgalaikiu finansų planavimu, panašu, neketina. Puikiai tvarkomės su nedidelėmis sumomis, tačiau kai kalba pasisuka apie tokius didesnius finansinius sprendimus kaip taupymas ateičiai, brangesni pirkiniai, atostogos, iš anksto planuoti šių išlaidų neskubame, nors būtent ilgalaikis planavimas ir padėtų susidėlioti prioritetus“, – sakė D. Kolmatsui.
 
Tikisi, kad atlyginimai augs, bet ir baiminasi kainų augimo
 
Pagrindine savo finansinių problemų priežastimi tyrimo dalyviai įvardijo per mažas pajamas (87 proc.), o per dideles išlaidas – tik 13 proc. apklaustųjų.
 
Šiais metais gerėsiančią asmeninę finansinę padėtį šalies gyventojai labiausiai sieja su išaugsiančiu atlyginimu (53 proc.). Beveik trečdalis (30 proc.) planuoja sumažinti išlaidas arba tikisi, kad didesnį atlygį gaus šeimos narys (taip mano 28 proc. apklaustųjų).
 
Dėl tikėtino finansinės padėties pablogėjimo 2020 metais dauguma (72 proc.) nuogąstaujančiųjų kaltino kainas, kurios, jų manymu, augs greičiau nei atlyginimai. Nemaža dalis – 39 proc. – mano, kad padidės jų išlaidos, o 34 proc. – pablogės ekonominė padėtis.
 
Beveik pusė mano, kad nekaupia antroje pakopoje
 
Pasak D.Kolmatsui, finansinių lūkesčių vertinimo tyrimas atskleidė ir tai, kad gyventojai nelabai skiria dėmesio savo finansiniams sprendimams. Apklausus juos paaiškėjo, kad tik 56 proc. respondentų nurodė kaupiantys antros pakopos pensijų fonde, nors oficialioji statistika rodo, kad juose kaupia daugiau kaip 1,3 mln. žmonių.
 
Kita vertus, pakankamai didelė dalis žmonių Lietuvoje supranta, kad „Sodros“ ir iš antros pakopos pensijų fondo gausima pensija senatvėje nesuteiks pageidaujamos gyvenimo kokybės. Daugiau kaip pusė (58 proc.). apklaustųjų mano, kad norint gauti pensijos išmoką siekiančią 80 proc. iki tol buvusių pajamų, nepakanka kaupti „Sodroje“ ir antros pakopos pensijų fonde. Visgi dešimtadalis mano, kad tokio kaupimo pakaktų.
 
Ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų teigia, kad jei kaups „Sodroje“ ir antros pakopos pensijų fonde, jų pensija sieks 30-40 proc. dabartinių pajamų, 16 proc. – 40-50 proc., 22 proc. – 50-60 procentų.
 
„Pasaulinė praktika rodo, kad norint senatvėje gyventi oriai, reikia gauti bent 70-80 proc. buvusių pajamų. Siekiant jas užsitikrinti, rekomenduojama taupyti ir antros, ir trečios pakopos pensijų fonduose“, – pabrėžė D. Kolmatsui. Pasak jos, skaičiuojama, kad taupant „Sodroje“ ir antros pakopos pensijų fonde galima tikėtis sukaupti apie 40-50 proc. iki tol gautų pajamų. Likusią sumą galima sutaupyti pasitelkus papildomą kaupimą, o taupymas trečiojoje pakopoje parankus tuo, kad galima rinktis ne tik kelis fondus, bet ir taupymo dažnumą bei įmokų dydį.
 
Apie mokesčių lengvatas darbdavio kaupiamai pensijai žino vos ketvirtadalis
 
Beje, tyrimas parodė, kad nemaža dalis gyventojų (45 proc.) žino, jog prisidėti prie jų pensijų kaupimo gali ir darbdaviai, pervesdami papildomas įmokas į jų pensijų fondo sąskaitą. Kita vertus, apie pensijų įmokai kaip darbdavio skatinimo priemonei taikomas mokesčių lengvatas, kuomet darbdavio pensijų įmoka tais pačiais darbo vietos kaštais į darbuotojo pensijų fondą gali būti didesnė 68 proc. nei „į rankas“ išmokamas priedas prie atlyginimo, žinojo tik 24 proc. apklaustųjų.
 
Vertinant šalies gyventojų finansinio turto pokyčius, lyginant su 2018 m. pabaiga, 2019 m. trečiąjį ketvirtį šalies gyventojų likvidus finansinis turtas padidėjo 7,6 proc. iki 23,3 mlrd. eurų. Remiantis Lietuvos banko informacija, vertinant pinigine išraiška, labiausiai išaugo indėliuose ir pinigais laikomas turtas – 670 mln. eurų ir pasiekė 16,7 mlrd. eurų. Antroje vietoje pagal šį augimą buvo pensijų fondai – jų turtas augo 553,6 mln. eurų ir pasiekė 3,78 mlrd. eurų.
 
„Praėję metai išsiskyrė tuo, kad itin daug dėmesio buvo skiriama papildomam šalies gyventojų kaupimui pensijai ir džiugu, kad pensijų dalyvių fondų skaičius vis auga. Visgi norėtume akcentuoti, kad taupymas ateičiai turėtų būti kasdienės finansinės higienos dalis, tad ragintume gyventojus dar aktyviau domėtis taupymo galimybėmis“, – sakė D. Kolmatsui.
 
„INVL Asset Management“ priklauso vienai pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“. Šios grupės įmonės valdo pensijų ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius bei kitas finansines priemones. Joms daugiau kaip 200 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo virš 1 mlrd. eurų vertės turto.