INVL Logo

Karantinas – iššūkis šeimos finansams ir santykiams: kaip jį įveikti?

Šalyje prabėgo pirmasis karantino mėnuo, o finansines jo pasekmes jau spėjo pajusti ne viena šeima. Sumažėjusios pajamos, vieno ar abiejų sutuoktinių prarastas darbas ar priverstinės prastovos dažnoje šeimoje lemia ne tik finansinius iššūkius, bet ir kelia emocinę įtampą. INVL Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui sako, kad pasiruošti sudėtingiems laikotarpiams leidžia atsakingas finansų planavimas. Savo ruožtu, gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis priduria, jog siekiant nepakenkti asmeniniams santykiams, svarbu apie finansus šeimoje kalbėtis atvirai.

Persvarstyti savo finansų planavimą šiemet ketino kas trečias

„Planuoti šeimos finansus yra svarbu visuomet, tačiau dažnai tai suprantama tik susidūrus su sunkumais. Praradus dalį ar visus pajamų šaltinius, sumažėjus finansinėms galimybėms arba esant tikimybei, kad taip gali atsitikti netolimoje ateityje, ypatingai svarbu peržiūrėti išlaidas ir tikslingai paskirstyti turimas bei gaunamas lėšas, taip pat pagal galimybes ieškoti būdų taupyti, išsaugoti ir didinti esamas pajamas“, – pranešime žiniasklaidai sakė D. Kolmatsui. Anot jos, INVL užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas parodė, kad šalies gyventojams didžiausių sunkumų kyla tenkinant būtent tuos finansinius poreikius, kuriems reikalingas nuoseklus finansų planavimas – tai didesni pirkiniai ir taupymas ateičiai. Nepaisant to, tas pats tyrimas atskleidė, kad šiais metais imtis esminių pokyčių tvarkant savo ar šeimos finansus – planuoti juos keleriems metams ar ilgiau, planuoti didesnius pirkinius, išlaidas ir pajamas – ketino tik 29 proc. šalies gyventojų.

dr. Dalia Kolmatsui

Finansiniai sunkumai gali lemti santykių problemas

Prispaudę finansiniai sunkumai gali ne tik apriboti šeimos galimybes, bet ir pakenkti tarpusavio santykiams. Psichoterapeuto D. Jakučionio teigimu, norint, kad taip nenutiktų, svarbu apie finansus, kaip ir apie kitas problemas, šeimoje kalbėtis atvirai. „Natūralu, kad susidūrus su finansiniais sunkumais jaučiamas nerimas, kyla tam tikra įtampa. Kaip bebūtų, nuo finansinio stabilumo didele dalimi priklauso ir emocinis saugumas. Nerimas dėl finansų šeimoje gali peraugti į nesutarimus, trintį, konfliktus, lemti poros santykių pablogėjimą. Vis tik daugeliu atveju taip nutinka ne dėl pačių finansinių problemų, o dėl vengimo atvirai apie jas kalbėtis“, – sako D. Jakučionis.

Iššūkius svarbu priimti drauge

Psichoterapeuto teigimu, vienam iš partnerių netekus pajamų ar joms ženkliai sumažėjus, įtampą santykiuose gali lemti ir visuomenėje gajūs stereotipai. Pavyzdžiui, neretai pagrindinio šeimos maitintojo vaidmuo vis dar yra priskiriamas vyrui, todėl jam netekus darbo ir šeimai tapus priklausomai nuo žmonos ar partnerės pajamų, vyras gali jausti nepilnavertiškumo, gėdos jausmą. Ir atvirkščiai – moteris gali kuklintis dėl savo pasiekimų ar atsisakyti karjeros galimybių vien tam, kad „neužgožtų“ vyro. „Be abejo, tokiais stereotipais vadovautis nereikėtų. Šeimos ar poros santykiai turėtų būti grįsti abipusiu supratimu ir parama, lygybe, vienas kito palaikymu net ir sudėtingiausiose situacijose. Tam visų pirma reikia nelaikyti savyje jausmų, neslėpti dalykų, kurie neramina, apie juos atvirai pasikalbėti ir ieškoti bendrų sprendimų“, – sako D. Jakučionis. Jis taip pat pataria planuoti bendrą šeimos biudžetą, nepriklausomai nuo to, koks yra kiekvieno iš partnerių indėlis. Sutuoktiniams ar partneriams leidžiant tik savo uždirbtus pinigus arba proporcingai pagal pajamas skirstant kiekvienam tenkančias išlaidas, tarsi paminamas bendrumas, dėl kurio šeima paprastai ir yra kuriama. Anot psichoterapeuto, lėšų skirstymas į „mano“ ir „tavo“ šeimoje sudaro prielaidas tam tikrai galios pozicijai, kuri trukdo tvariems santykiams.

Prioritetas – esami įsipareigojimai

Kolmatsui pažymi, kad, siekiant išvengti finansinių rūpesčių, svarbus ir trumpalaikis, ir ilgalaikis planavimas. Kiekvienu atveju jis turėtų prasidėti nuo šeimos finansinės padėties įvertinimo ir svarbiausių prioritetų susidėliojimo. „Planuojant finansus svarbu įsivertinti šeimos pajamas ir jų pobūdį, taip pat išskirti svarbiausias išlaidas ir finansinius įsipareigojimus. Pastaruosius labai svarbu vykdyti laiku, nes nuo to gali priklausyti ir skolinimosi galimybės ateityje. Vertinant pajamas, reikėtų atsižvelgti į jų tvarumą – ar jos yra stabilios, ar kinta, ar galimas jų mažėjimas artimoje ateityje? Kalbant apie išlaidas, visuomet reikėtų paanalizuoti, kiek ir kam išleidžiama. Rekomenduojama, kad išlaidos būtiniausioms reikmėms sudarytų 50 proc., vienkartinėms išlaidoms ir didesniems pirkiniams 30 proc., o taupymui ir investavimui – 20 proc. šeimos pajamų.
Žinoma, sunkmečiu sumažėjus pajamų, gali būti, kad visas išlaidas tektų skirti einamiesiems poreikiams. Taip pat tokioje situacijoje vertėtų paieškoti ir alternatyvių galimybių patenkinti šiuos poreikius – pavyzdžiui, pasinaudoti sukauptais kitais ištekliais, tokiais kaip maisto atsargos“, – sako D. Kolmatsui. Ekspertės teigimu, šeimos pajamoms mažėjant, reikėtų atsisakyti ar ateičiai atidėti nebūtinus pirkinius, ieškoti galimybių apkarpyti kitas neprioritetines išlaidas. „Beje, karantino metu išlaidas sumažinti gali būti lengviau nei įprastomis sąlygomis, nes dalies pramogų, paslaugų ir kelionių tenka atsisakyti net to nenorint“, – sako D. Kolmatsui. „Ir, žinoma, jei sunkmetis užklupo neturint deramos „finansinės pagalvės“ ar jo metu arba atsitiko taip, jog netekote pajamų, reikėtų kuo greičiau ieškoti naujo tinkamo pajamų šaltinio, o tuo tarpu įsivertinti, kaip paskirstyti turimus resursus iki to laiko“, – sako ekspertė.

Penktadalis šeimos pajamų – taupymui

Ji priduria, kad galvojant apie ilgesnį planavimą, pravartu įsivertinti ir išlaidų sezoniškumą bei periodiškumą. „Tai galima padaryti peržvelgus per pastaruosius metus ar ilgesnį laikotarpį vykdytus mokėjimus, apmokėtas sąskaitas. Toks įsivertinimas leidžia geriau paskirstyti pajamas ir išlaidas tam tikru laikotarpiu. Pavyzdžiui, jei žiemą daugiau išlaidų patiriama dėl didesnių sąskaitų už komunalines paslaugas, tai tam tikrus ne pirmo būtinumo pirkinius galima atidėti šiltajam sezonui, kai finansinė našta yra mažesnė“, – pataria D. Kolmatsui. Planuojant šeimos finansus, ekspertės teigimu, visuomet reikėtų įvertinti ir turimus finansinius rezervus bei galimybes juos didinti. Visuomet svarbu būti pasiruošus galimiems netikėtumams, tokioms krizinėms situacijoms, kokios dalį šeimų šiuo metu ištiko dėl karantino. Rekomenduojama šeimai turėti sukaupus bent 3-6 mėnesių pajamų dydžio „finansinę pagalvę“, kuri leistų išgyventi sunkesnius laikotarpius.

Taupyti galima išmokti

D. Jakučionis pažymi, kad dažnai žmonės nėra linkę planuoti ir galvoti apie ateitį dėl to, kad gyventi šia diena yra paprasčiausiai lengviau. Įsigyjant tam tikrą pirkinį ar išleidus pinigus pramogoms, gaunamas momentinis atpildas ir emocinis pasitenkinimas. O taupymo, finansinės disciplinos nauda pajuntama tik ateityje. Dėl to žmonėms dažnai būna sunku atrasti motyvacijos priimti su taupymu susijusius sprendimus, net jei jų nauda racionaliai ir suvokiama. „Kita priežastis, dėl kurios žmonės dažnai neplanuoja savo finansų ir netaupo, – išankstinis įsitikinimas, kad to padaryti nepavyks. Neretai manoma, kad sutaupyti, investuoti savo pinigus gali tik tie, kas uždirba labai daug. Daliai žmonių taip pat paprasčiausiai trūksta žinių apie taupymo galimybes, tai daryti padedančias priemones. Galiausiai, taupymas ir finansinė drausmė – tai įprotis, kurio dažnas neturi“, – sako D. Jakučionis.
Norint jį išsiugdyti, psichoterapeuto teigimu, svarbu pasiryžimas ir nuoseklumas. Pavyzdžiui, nusprendus kas mėnesį atsidėti tam tikrą sumą pinigų, reikėtų stengtis daryti tai principingai, neieškoti pasiteisinimų ir priežasčių savo susigalvotai taupymo taisyklei sulaužyti. Be to, anot D. Jakučionio, nereikėtų vadovautis logika – „jei mėnesio pabaigoje liks laisvų lėšų, tuomet ir skirsiu jas taupymui“. Taip mąstant, laisvų pinigų dažniausiai nelieka, todėl nusimatytą pajamų dalį reikėtų atsidėti iš karto, kai gaunamas atlyginimas ar kitos pajamos.

Reikėtų nepamiršti ateities tikslų

Kolmatsui teigimu, šeimoms ne mažiau svarbu ruoštis ir tolimesnei ateičiai, o vienas iš ilgalaikių tikslų turėtų būti siekis sukaupti pensijai. „Jei vienam ar abiem šeimos maitintojams netekus darbo gali padėti „juodai dienai“ sukaupti rezervai ir atsidėtos lėšos, tai, atėjus pensiniam amžiui, reikės stabilių nuolatinių pajamų. Jas galima užsitikrinti kaupiant pensijų fonduose. Juos rinktis reikėtų įvertinus kiekvieno šeimos nario toleruotiną rizikos lygį, kuris priklauso nuo jo amžiaus. Be to, kaupiant pensijai yra svarbus nuoseklumas, todėl, jei galimybės leidžia, net ir šeimai finansiškai sudėtingesniais periodais šios srities apleisti nereikėtų. Investuojant ilgą laiką, kantrybė yra viena didžiausių vertybių“, – sako D. Kolmatsui. Krizes visuomet lengviau įveikti susitelkus ir joms iš anksto gerai pasirengus. D. Kolmatsui teigimu, tai galioja ir visuomenei, ir kiekvienai šeimai. Dėl to ir šiuo iššūkių metu svarbu nepasiduoti nerimui, o drauge siekti įveikti problemas.

Pateikiama informacinio-rinkodarinio pobūdžio informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas investuoti ir negali būti laikoma jokio sandorio pagrindu. Kaupiant pensijų fonduose prisiimama investicinė rizika. Investicijos gali būti ir pelningos, ir nuostolingos, Jūs galite negauti finansinės naudos, prarasti dalį ar net visą investuotą sumą. Investicijų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Priimant sprendimą investuoti, reikia įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas bei išsamiai susipažinti su pasirinkto fondo strategija, taisyklėmis, atskaitymais (mokesčiais), pagrindinės informacijos investuotojams dokumentu ir kita aktualia informacija, kurią galite rasti www.invl.com arba savo pensijų kaupimo bendrovės interneto puslapyje.