2020-04-10

Ką daryti, kad senatvė nebūtų kaip vienas ilgas karantinas?

Jokių kelionių, „gyvų“ susitikimų su draugais, įprastų pramogų mieste, kasdienybę praskaidrinant nebent nuėjimu į parduotuvę ar pasivaikščiojimu parke – tokios realybės karantino metu tenka paragauti kiekvienam. Daugeliui tai yra tik laikini nepatogumai, tačiau dažnam šalies pensininkui tokia buitis – įprasta kasdienybė. Didelę dalį Lietuvos senjorų nuolat gyventi tarsi karantine verčia sveikata, socialiniai barjerai ir finansinė padėtis, kuri daugeliu atvejų nesuteikia galimybių visavertiškai mėgautis užtarnautu poilsiu. INVL Pensijų fondų mažmeninių pardavimų padalinio vadovės dr. Dalios Kolmatsui teigimu, siekiant senatvėje išvengti tokios realybės, būtina savo ateičiai ruoštis jau dabar.

dr. Dalia Kolmatsui

Norėtų kitokios senatvės

„Kol kas daugelis mūsų šalies pensininkų gali tik pasvajoti apie tokį gyvenimą, kokiu mėgaujasi dažnas vokiečių ar skandinavų senjoras. Kelionės po pasaulį, poilsis SPA kurortuose, golfo pamokos ar net paprasčiausias lankymasis teatruose, kavinėse daugeliui pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje – jei ne tolima svajonė, tai tikrai didelė prabanga. Jauni žmonės paprastai apie tai negalvoja, tačiau karantinas yra nebloga proga pažinti daugelio dabartinių senjorų kasdienybę ir atsakyti sau į klausimą, ar tokio gyvenimo perspektyva yra viliojanti?“ – pranešime žiniasklaidai cituojama D. Kolmatsui. Tai, jog Lietuvos gyventojai senatvėje norėtų spalvingesnio gyvenimo, jau ne vienus metus rodo tyrimai ir apklausos. Pavyzdžiui, 2018 metais bendrovės INVL užsakymu atliktas kompanijos „Spinter tyrimai“ tyrimas parodė, kad sulaukę pensijos beveik pusė (45 proc.) šalies gyventojų jei nebūtų suvaržyti finansų, skirtų daugiau laiko savo pomėgiams, trečdalis keliautų po pasaulį, o 27 proc. – lankytųsi kultūros, sporto ir pažintiniuose renginiuose.

Pensijai svarbu ruoštis jau dabar

Anot D. Kolmatsui, tokie būsimų pensininkų norai yra visiškai suprantami. Be to, ekspertės įsitikinimu, priešingai nei daugelis dabartinių pensininkų, šiandien dirbantieji turi ir visas galimybes užsitikrinti finansiškai saugesnę ir turiningesnę senatvę. Tam tereikia nepalikti savo ateities likimo valiai. „Nors dažnai gali atrodyti, kad senatvė dar toli, tačiau svarbu ja pradėti rūpinti kuo anksčiau. Tam, kad sulaukus pensinio amžiaus būtų galima mėgautis kelionėmis ir pramogomis, investuoti į ateitį reikia jau dabar. Juolab, kad tam egzistuoja patikimos ir patogios finansinės priemonės kuriomis gali pasinaudoti visi dirbantys“, – pažymi D. Kolmatsui. Ekspertės teigimu, daugelis gyventojų šiandien nerimauja dėl koronaviruso pandemijos sukeltos krizės. Nors šis nerimas suprantamas, tačiau tokios krizės yra trumpalaikės, o joms pasibaigus gyvenimas grįžta į įprastas vėžes. Kita vertus, tinkamai nepasiruošus senatvei, „krizinėmis“ sąlygomis gali tekti gyventi daugelį metų. „Turėtume nepamiršti ir to, kad, kol esame jauni ir sveiki, krizes įveikti yra daug lengviau. Daugelis turime užtektinai energijos, socialinių ryšių, neretai ir santaupų, jog galėtume sunkesnius laikotarpius išgyventi. Vis tik, jei nesiruošime iš anksto, senatvėje gali būti gerokai sunkiau, ką rodo ir didelės dalies dabartinių pensininkų situacija. Ruoštis reikia ne tik ekonomikos nuosmukiams, bet ir senatvei, kitaip ji gali tapti viena ilga krize“, – pažymi D. Kolmatsui.

Gyvenimo investicija

Ekspertės teigimu, kuo anksčiau žmogus ima investuoti į savo senatvę , tuo geresnes sąlygas užsitikrinti sočią ir turiningą ateitį jis turi. Taupyti galima įvairiai, tačiau D. Kolmatsui pažymi, kad kaupimas pensijų fonduose yra vienas universaliausių būdų, kuris suteikia galimybę protingai paskirstyti investavimo riziką ir tuo pačiu užtikrina investicijų priežiūrą bei saugumą. „Kaupimas pensijų fonde yra ilgalaikis procesas. Tai reiškia, kad kuo anksčiau pradedama kaupti, tuo daugiau naudos galima gauti. Be to, paskirsčius riziką ilgesniam laikotarpiui, net ir laikini finansų rinkų nuosmukiai neturės didelės įtakos galutiniam investavimo rezultatui. Kita vertus, kai investuojama periodiškai, finansų rinkų nuosmukio metu portfelis papildomas atpigusiomis akcijomis, o tai taip pat vėliau prisideda prie kaupiamo turto vertės didėjimo. Svarbu ir tai, kad sukauptų investicijų krepšelis yra prižiūrimas fondo valdytojų, kurie investicijas nuolat paskirsto ir nukreipia kaupiančiajam naudingiausia linkme“, – sako D. Kolmatsui.

Galimybės rizikuoti priklauso nuo amžiaus

Nors pradėjus pensijai kaupti anksčiau, senatvei pasirengti galima geriau, D. Kolmatsui teigimu, tai nereiškia, kad investuoti į savo ateitį apsimoka tik jaunimui. „Žmonėms, kuriems pensinis amžius yra jau ne už kalnų, kaupti pensijai taip pat pravartu. Tačiau svarbu įsivertinti reikalingą kaupimo mastą bei pasirinkti pagal amžių tinkamą pensijų fondą. Antros pakopos pensijų fondų sistema yra sudėliota pagal gyvenimo ciklo principą, todėl tokį fondą pasirinkti itin paprasta – fondo pavadinimas pasako, kuriai amžiaus grupei skirtas fondas, o tokio fondo investicijų struktūra priklauso nuo fondo dalyvių amžiaus. Jaunesni žmonės gali leisti sau didesnę riziką, todėl jų investicijos daugiausiai nukreipiamos į akcijas. Prie pensinio amžiaus artėjantiems gyventojams rekomenduojama rinktis saugesnes investicijas, todėl jiems skirtų pensijų fondų didesnė turto dalis investuojama į mažesniais svyravimais pasižyminčias obligacijas. Tokiu būdu užtikrinama, kad kiekvienas asmuo galėtų kaupti optimaliai“, – pažymi D. Kolmatsui.
Be abejo, daugeliui pensijoms jau kaupiančių gyventojų kyla klausimų, kaip pasielgti dabartinėje situacijoje, kai vertybinių popierių rinkose stebimas nuosmukis. Anot D. Kolmatsui, tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus situacijos, tačiau bendrai žiūrint kaupimą verta tęsti. „Jei žmogus turi darbą ir gauna pajamas, tikrai nereikėtų blaškytis ir priiminėti drastiškų sprendimų. Finansų rinkos atsigaus, o ilgalaikis periodinis investavimas leidžia minimizuoti trumpalaikių krizių poveikį galutiniam rezultatui. Jeigu žmogus šiuo metu susiduria su sunkumais, laikinai neteko darbo ar pajamų, jis turėtų įsivertinti, ar turi rezervų, ir pagal tai nuspręsti, kiek lėšų gali skirti kaupimui“, – sako D. Kolmatsui. Tačiau verta žinoti, kad tuo atveju, jei žmogus nebegauna darbo užmokesčio, tai automatiškai sustos ir kaupimas antros pakopos pensijų fonde. „Visgi, jei pajamas jis vis dar gauna, bet jos labai sumažėjo, galima svarstyti galimybę pasinaudoti vadinamosiomis kaupimo atostogomis. Kiekvienas antros pakopos pensijų fondų dalyvis kaupimą iš viso gali sustabdyti iki 12 mėnesių laikotarpiui, o finansinei situacijai pagerėjus – atnaujinti. Tačiau reikia turėti omenyje, kad tokios kaupimo atostogos yra numatytos visam kaupimo laikui, tad jas išnaudojus šįkart, jomis nebebus galima pasinaudoti vėliau“, – sako ekspertė. Ji priduria, kad kaupiant trečiojoje pakopoje, kaupimą galima stabdyti savo sprendimu.

Nesuklupti padeda šaltas protas

Ekspertės teigimu, visais atvejais labai svarbu, kad su finansais susiję sprendimai būtų gerai apgalvoti ir priimami remiantis šaltu protu, o ne emocijomis. Tik taip galima susikurti ne karantino sąlygas primenančią, tačiau turiningą ir išties mėgautis leidžiančią senatvę. „Be abejo, šaltą protą išlaikyti lengva ne visuomet – ypač krizinėse situacijose, kai visi aplinkui tik ir kalba apie galimą ekonomikos nuosmukį, laukiančius finansinius sunkumus. Vis tik reikia nepamiršti, kad krizės yra natūrali ekonominio ciklo dalis – jos ateina ir praeina, tačiau jų metu priimti skuboti ir emocijomis paremti sprendimai gali brangiai kainuoti. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Užtenka prisiminti 2008 metų finansų krizę, kuomet daug kaupiančiųjų pensijas suskubo keisti pensijų fondus į mažesnio rizikingumo ar iš jų pasitraukti. Didžioji dalis šių žmonių dėl tokio sprendimo patyrė nuostolių“, – sako D. Kolmatsui. Anot D. Kolmatsui, nepasiduoti panikai ir priimti teisingus sprendimus galima tik vadovaujantis patikima informacija, kompetentingų specialistų rekomendacijomis. Dėl to, kilus abejonių ar neaiškumų, visuomet reikėtų pasikonsultuoti su finansų ir investavimo ekspertais.
„Dabar kaip tik yra gera proga stabtelėti, neskubant pasigilinti į rūpimus klausimus, pamąstyti, kokios ateities norime ir ką galime padaryti, kad ją užsitikrintume. Tinkamai pasiruošus, užtarnautas poilsis gali būti kupinas naujų patirčių ir įsimintinų akimirkų, o ne priminti karantiną“, – sako D. Kolmatsui.

Kaupiant pensijų fonduose prisiimama investicinė rizika. Investicijos gali būti ir pelningos, ir nuostolingos, Jūs galite negauti finansinės naudos, prarasti dalį investuotos sumos. Investicijų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Priimant sprendimą investuoti, reikia įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas bei išsamiai susipažinti su pasirinkto fondo strategija, taisyklėmis, atskaitymais (mokesčiais), pagrindinės informacijos investuotojams dokumentu ir kita aktualia informacija, kurią galite rasti www.invl.com arba savo pensijų kaupimo bendrovės interneto puslapyje.