Investuojančių Lietuvos gyventojų dalis per pastaruosius metus tolydžio auga. Šiemet didžiausia dalis investuojančiųjų skiria tam 51-100 eurų per mėnesį ir orientuojasi į ilgalaikį, daugiau kaip 10 metų investavimo laikotarpį. Daugiau kaip penktadalis investuojančiųjų planuoja didinti investavimo apimtis per artimiausius metus.
Šias šalies investuotojų portreto tendencijas atskleidė vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ šių metų vasarį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.
Investuojančių daugėja
Kasmet atliekamas tyrimas parodė, kad per pastaruosius trejus metus investuojančių gyventojų skaičius šalyje nuosekliai didėjo: kad investuoja 2016 m. nurodė 13 proc. respondentų, 2017 m. tokių buvo 16 proc., 2018 m. – 17 proc. Remiantis šių metų duomenimis, beveik pusė arba 48 proc. investuojančių respondentų investuoja ilgesniam negu 10 metų laikotarpiui, ketvirtadalis – 5-10 metų, o 15 proc. – 1-5 metams.
Kad investuoja šiemet nurodė kiek daugiau vyrų – 19,3 proc., moterų – 15,9 proc. Didžiausia dalis investuojančiųjų yra 36-45 m. amžiaus grupėje (22,1 proc.), apie penktadalis respondentų 26-35 m. ir 46-55 m. amžiaus grupėse taip pat nurodė investuojantys.
Mažiausiai investuoja 56 m. ir vyresni šalies gyventojai (12,5 proc.), o tarp 18-25 m. jaunimo investuojančių yra apie 14 proc. Dažniau investuoja didmiesčių gyventojai (23 proc.), didžiausių pajamų (500 eurų ir daugiau vienam namų ūkio nariui per mėnesį) grupės atstovai (43,8 proc.).
Išsilavinimas taip pat svarbus – turintys aukštąjį išsilavinimą investuoja dažniau (28 proc.). Kalbant apie investuojančių asmenų užsiėmimą, tarp aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų tokių yra didžiausia dalis (57,7 proc.), beveik ketvirtadalis – tarp specialistų ir tarnautojų, taip pat – beveik po trečdalį tarp smulkiųjų verslininkų ir ūkininkų. Investuoja ir nemaža dalis namų šeimininkių – beveik 24 proc.
„Apklausos rezultatai rodo, kad šiemet beveik pusė investuojančiųjų renkasi ilgalaikį investavimą, – tai džiugina. Be to, tarp investuojančių yra jaunimo, o šios amžiaus grupės atstovai turi laiko kozirį – ilgalaikis periodinis investavimas leidžia tikėtis didesnės grąžos, net jei investuojamos sumos nėra didelės“, – pastebėjo „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.
Didžiausia dalis, 38 proc. investuojančiųjų, šiam tikslui kas mėnesį skiria 51-100 eurų, 25 proc. skiria 21-50 eurų, 13 proc. – nuo 101 iki 200 eurų, 5 proc. – iki 20 eurų. Didesnes sumas dažniau nurodė vyrai, aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų grupės atstovai. Didžioji dalis – 61 proc. investuojančių Lietuvos gyventojų – šiemet neketina keisti investavimo apimčių, tačiau net penktadalis planuoja jas didinti, o vos 3 proc. – mažinti.
Pensijų fondai – populiariausias investuojančių pasirinkimas
Populiariausias Lietuvos gyventojų investavimo įrankis – pensijų fondai. Juos besirenkantys šiemet nurodė 54 proc. investuojančiųjų – į šiuos fondus kiek dažniau lėšas nukreipia 36-45 m. amžiaus respondentai (70 proc.), mažesnių miestų (60,5 proc.) ir kaimo vietovių gyventojai (57 proc.), o didžiųjų miestų gyventojai – 50,5 proc. „Pensijų fondai yra vienas tinkamiausių sprendimų norintiems kaupti oriai senatvei išskaidant investicijas pagal pageidaujamą rizikingumą“, – nurodė V. Rūkas.
Apklausos duomenimis, po pensijų fondų kaip naudojami investavimo įrankiai toliau rikiuojasi kaupiamasis gyvybės draudimas (45 proc.), indėliai (32 proc.), nekilnojamasis turtas kaip investicija (23 proc.) ir kitos priemonės.
Vertinant investavimo tikslus, šiemet investuojantys labiausiai tikisi tokiu būdu gauti papildomų pajamų šalia pagrindinio uždarbio (64 proc.), sukaupti pensijai (60 proc.), vaikų studijoms (35 proc.) ir būstui (17 proc.).
Ryžtis investuoti paskatintų didesnės pajamos ir žinios
Į klausimą, kokie veiksniai paskatintų pradėti investuoti, didžioji dalis neinvestuojančių apklaustųjų nurodė, kad tam reiktų didesnių pajamų (71 proc.). Įdomu, kad šį atsakymą dažniau įvardijo didžiausių pajamų grupės atstovai (77 proc.), ūkininkai (91,7 proc.), aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (90,9 proc.).
Beveik trečdaliui respondentų (28 proc.) pasiryžti investuoti reiktų geresnio finansų rinkų išmanymo, dar 26 proc. pageidautų garantuotos investicijų grąžos, o 20 proc. nurodė, kad reiktų turėti aiškų tikslą. Beveik penktadalis norėtų didesnės investicijų grąžos. Geresnis finansų rinkų išmanymas ir garantuota investicijų grąža ryžtis investuoti dažniau paskatintų moteris, taip pat kaimo vietovių gyventojus. „Šiais metais norime atkreipti dėmesį į finansų planavimą – tai būtina, norint efektyviai valdyti turimus pinigus“, – pabrėžė V. Rūkas.
„INVL Asset Management“ valdo keturis antros pakopos ir penkis trečios pakopos pensijų fondus. Iš viso juose šių metų gegužės pabaigoje kaupė 137 tūkst. dalyvių. Taip pat bendrovė valdo investicinius fondus ir kitas finansines priemones. „INVL Asset Management“ priklauso „Invaldos INVL“ grupei, kurios įmonėms daugiau kaip 190 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo virš 600 mln. eurų vertės turto.
Pastaba: skelbiant tyrimų duomenis, prašome nurodyti informacijos šaltinį.
Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. INVL paslaugos privatiems klientams sujungtos su Šiaulių banko mažmeninėmis paslaugomis. Prašome pasirinkti Jus dominančią temą SB.lt svetainėje.
Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. INVL paslaugos privatiems klientams sujungtos su Šiaulių banko mažmeninėmis paslaugomis. Nuo šiol asmeninę informaciją rasite prisijungę prie savitarnos SB.lt svetainėje. Prisijungimo būdai nesikeičia.