Statistiniai rodikliai gerėja, o kaip savo finansinę padėtį vertina patys šalies gyventojai?
Šalies statistiniai rodikliai atskleidžia, kad Lietuvos gyventojai turi palankias galimybes taupyti, investuoti ir taip papildomai uždirbti. Tačiau, gyventojų finansinės padėties vertinimas rodo kiek kitokias nuotaikas: tyrimas atskleidė, kad taupančiųjų šiemet šiek tiek sumažėjo, o savo finansinę padėtį kaip pagerėjusią per pastaruosius trejus metus įvertino beveik trečdalis, kaip pablogėjusią – 56 proc.
Nors Lietuvos gyventojai investuoti gali jau daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau tik mažuma sudaro savo ar šeimos finansinius planus, o investavimo tradicijos šalyje dar tik kuriasi. Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą šių metų vasarį „INVL Asset Management“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.
Daugėjo dirbančiųjų, augo atlygis
Pastaraisiais metais dirbančiųjų skaičius Lietuvoje beveik pasiekė prieškrizinį lygį ir 2016 m. viršijo 1,21 mln. Vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“, lyginant 2007 ir 2016 m. paskutinių ketvirčių duomenis, išaugo 38,4 proc., o per metus iki 2016 m. paskutinio ketvirčio jis kilo 8,7 proc. ir pasiekė 822,8 eurus.
„Sodros“ duomenimis, didžioji dalis dirbančiųjų 2016 m. gruodį uždirbo 401-700 eurų – per metus tokių darbuotojų padaugėjo 12 tūkstančių, jų skaičius pasiekė 342 tūkstančius.
Dirbančiųjų pasiskirstymas pagal pajamas
Šaltinis: www.atvira.sodra.lt, vidutinių apdraustųjų pajamų analizė. Vertinamos bruto pajamos.
Darbo užmokesčio ir dirbančiųjų skaičiaus augimo tendencijas patvirtina ir biudžeto pajamų surinkimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, sumokėtas nacionalinis gyventojų pajamų mokestis nuo 2011 iki 2016 m. paaugo 41,7 proc.
Atlygis skirtinguose sektoriuose augo netolygiai
Vis dėlto ne visi gyventojai realiai pajuto statistinį darbo užmokesčio augimą, nes ne visuose sektoriuose jis buvo ženklus arba augimas nepadidino darbo užmokesčio tiek, kad šis garantuotų dideles pajamas.
Pavyzdžiui, bendrojo vidurinio ugdymo valstybės sektoriaus vidutinis atlyginimas 2009 m. trečiąjį ketvirtį buvo 660,4 euro, o 2016 m. trečiąjį ketvirtį – 671,4 euro ir padidėjo tik 1,7 proc. Palyginimui vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje per tą patį laikotarpį augo 27,9 proc. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje vidutinis bruto darbo užmokestis paaugo 52,4 proc., tačiau vidutiniškai jis siekė tik 553,3 euro.
Statistikos departamento duomenimis, darbo užmokestis ir darbdavių socialinės įmokos 2016 m. sudarė 43 proc. nuo viso šalies BVP.
Taupo mažiau gyventojų, bet sutaupo daugiau
Tuo tarpu „INVL Asset Management“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad taupančiųjų gyventojų skaičius šiemet šiek tiek sumažėjo: 2017 m. taupantys nurodė 63 proc. respondentų, o 2016 m. – 66 proc. Tarp taupančiųjų gyventojų dažniau yra moterys, vidutinių ir didesnių pajamų grupės atstovai. Taupantys gyventojai šiemet sutaupė šiek tiek didesnes sumas nei pernai.
Taupančiųjų gyventojų sutaupomos sumos per mėnesį
2016 m. N=665
2017 m. N=640
Gyventojai nėra tokie optimistai
Nors statistiniai duomenys rodo gerėjančią gyventojų finansinę padėtį ir geresnes prielaidas investuoti bei taupyti, tačiau dėl kylančių kainų ir menko asmeninių finansų planavimo gyventojai jomis pasinaudoja ribotai. Kaip savo finansinę padėtį ir galimybes investuoti bei taupyti vertina patys žmonės?
Tyrimas atskleidė, kad savo finansinę padėtį kaip pagerėjusią per trejus pastaruosius metus vertina 29 proc., tuo tarpu kaip pablogėjusią – net 56 proc. Apklaustųjų gyventojų nuomone, jų finansinę padėtį per pastaruosius trejus metus gerino augęs atlyginimas, tačiau blogino pakilusios kainos.
Finansinės padėties pagerėjimo priežastys, proc.
Finansinės padėties pablogėjimo priežastys, proc.
Finansinių planų nelinkę sudaryti
„Natūralu, kad gyvenimo eigoje finansinė žmogaus situacija gali svyruoti ir kisti. Dėl to būtinas nuoseklus finansų planavimas, kuris padėtų išvengti finansinių „duobių“ ir neišmuštų iš vėžių praradus darbą, sumažėjus atlyginimui ar susiklosčius kitoms nepalankioms aplinkybėms. Deja, net 78 proc. Lietuvos gyventojų neturi sudarę savo ar šeimos finansinio plano, o turinčiųjų tokį planą yra vos 15 procentų“, - sakė „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų departamento direktorė dr. Dalia Kolmatsui.
Beveik trečdalis planuojančių savo finansus turi sudarę iki 2 metų trukmės investavimo ir taupymo planą. Tokios trukmės planus dažniau numačiusios yra moterys ir didmiesčių gyventojai. 26 proc. respondentų nurodė turintys iki 5 metų, 16 proc. – iki 10 metų, o penktadalis – daugiau kaip 10 metų trukmės finansinį planą.
Labiau planuoti savo finansus yra linkusios moterys, 26-55 m. respondentai, didesnių pajamų grupių atstovai. D. Kolmatsui teigimu, finansų specialistai rekomenduoja, kad finansinis planas apimtų bent 10 metų.
Investavusių gyventojų turtas augo
Pasak specialistės, valstybės priemonės, skatinančios gyventojų ilgalaikį taupymą, turi teigiamą poveikį gyventojų finansams – pavyzdžiui, gyventojų pensijų fonduose sukauptas turtas nuolat didėja. „Vis dėlto šis teigiamas pokytis galėtų būti dar didesnis, jei daugiau žmonių patys aktyviau planuotų savo finansinę ateitį“, - pastebi D. Kolmatsui.
Lietuvos gyventojų profesionalams – pensijų, investiciniuose fonduose ir gyvybės bei ne gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimuose – valdyti patikėtas finansinis turtas per pastaruosius trejus metus išaugo 1,3 mlrd. eurų arba 52 proc. ir 2016 m. trečiąjį ketvirtį siekė 3,9 mlrd. eurų.
Šiuo laikotarpiu investuotų pinigų suma investiciniuose fonduose pasiekė 411,2 mln. eurų (vienam gyventojui tenkantis turtas siekė 144,31 euro), pensijų fonduose buvo sukaupta 2,44 mlrd. eurų (vienam gyventojui tenkantis turtas siekė 855,9 euro), investicijos į draudimo ir anuiteto produktus pasiekė 1,02 mlrd. eurų (vienam gyventojui tenkantis turtas siekė 358,87 euro). Lyginant investicijas į šias priemones, pensijų fonduose sukaupta suma sudarė net 63 proc. sumos ir per pastaruosius trejus metus augo labiausiai.