Praūžę 2016-ieji nubrėžė kontūrus šių metų finansų rinkoms
Praėjusieji metai visame pasaulyje nepagailėjo esminių įvykių ir pokyčių, pakeitusių politinę situaciją. Kokia jų įtaka pasaulio finansų rinkoms, kokios naujos tendencijos išryškėjo nuo 2016 metų pabaigos ir ko investuotojai gali tikėtis šiemet?
Rinkos reagavo į „Brexit“ ir D. Trumpo pergalę
Vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktoriaus Vaidoto Rūko teigimu, vieni iš svarbiausių praėjusių metų politinių įvykių, lėmusių pokyčius ir finansų rinkose, buvo Didžiosios Britanijos referendumo „Brexit“ sprendimas ir Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu.
„Brexit“ rezultatai buvo tarsi šaltas dušas ir įspėjimo skambutis apie visuomenėje sklandančias nuotaikas ne tik investuotojams, bet ir visam pasauliui. Buvo suprasta, kad žmonių priimami sprendimai gali remtis ne vien racionaliais argumentais. Todėl artėjant rinkimams JAV, investuotojai galvojo ir ruošėsi visiems scenarijams. Iš tiesų įvyko mažiausiai prognozuotas ir tikėtas rezultatas – ir rinkimus laimėjo D. Trumpas, ir kapitalo rinkos sureagavo teigiamai. Investuotojai iš naujojo prezidento ėmė tikėtis skatinamosios fiskalinės politikos, o tai yra palanku JAV akcijoms“, – sako ekspertas.
Tiesa, skatinamosios fiskalinės politikos augimo mastas leis slopinti monetarinį skatinimą bei žada pigių pinigų eros pabaigą. „Toks scenarijus trumpuoju laikotarpiu yra neigiamas obligacijų rinkoms, todėl jos reagavo kritimu. Ypač jautriai reagavo tos besivystančios rinkos, kurios gali patirti naujojo JAV prezidento šaltuką“, – sakė V. Rūkas.
Tikėtinas besivystančių rinkų kilimas
Paklaustas, kokie tikėtini tolesni centrinių bankų, iki šiol itin aktyviai palaikiusių aukštas akcijų kainas, žingsniai, V. Rūkas atkreipė dėmesį, jog JAV centrinis bankas jau ėmėsi palūkanų normos kėlimo ir nurodo, kad šiemet tai gali būti daroma net keletą kartų. Tuo tarpu Europos centrinis bankas dar lūkuriuoja.
„Kredito ciklas Europoje vis dar nepersirito į tvarią augimo fazę, todėl žemos palūkanų normos gali dar kurį laiką išlikti. Situacija gali keistis, jei žaliavų kainos šoktelės ir sukels ar bent paskatins infliaciją. Naftos kaina jau atsispyrė nuo dugno. Jei ja paseks ir maisto kainos, Europos centrinis bankas neišvengs palūkanų normos kėlimo“, – vertina specialistas.
Dar vienas išskirtinis praėjusių metų įvykis pasaulio finansų rinkose – tai lūžis išsivysčiusių ir besivystančių šalių rinkose. Jei išsivysčiusiose rinkose įmonių pelnai mažėjo, o akcijų kainos pasiekė istorines aukštumas, tai besivystančiose rinkose augant įmonių pelnams teigiamą impulsą įgavo ir akcijų kainos.
Paklaustas, kiek ši tendencija išsilaikė paskutinį metų ketvirtį ir kiek ji aktuali dabar, V. Rūkas pastebėjo, kad artėjant JAV prezidento rinkimams išsivysčiusių valstybių rinkos buvo apstojusios kilti, tačiau rinkimų rezultatai įpūtė optimizmo.
„Besivystančios rinkos iš dalies dėl naftos kainos augimo, iš dalies dėl gerėjančio politinio klimato šiose šalyse, galiausiai – dėl žemų akcijų įvertinimų, metų pradžioje atsispyrė nuo dugno. Tikėtina, kad ši kryptis neišblės ir ateityje“, – prognozavo ekspertas.
Galimiems nuostoliams reikia būti pasirengus
Pastaruoju metu vis dažniau užsimenama apie galimą naują pasaulinę ekonominę krizę. Kaip vertinti šiuos įspėjimus, kiek jie realūs, kaip elgtis investuotojams ir kur rasti saugų užutėkį savo pinigams ištikus krizei? V. Rūkas tvirtina, kad ekonominės ir finansinės krizės yra neišvengiamos ir, deja, niekas nėra pajėgus nuspėti nei tikslaus krizės laiko, nei jos masto.
„Turint galvoje, kad krizių anksčiau ar vėliau neišvengsime, investuoti ir formuoti portfelį reikėtų taip, lyg nauja krizė pasirodytų arba rytoj, arba už penkerių metų, t. y. pasirengti patirti nuostolių, jei tokių būtų, bet neprarasti galimybės uždirbti. Svarbu suprasti, jog kiekvieną nuosmukį keičia dar didesnis augimo periodas – tiek ekonominis, tiek finansinis. Vienas iš nedaugelio galimų indikatorių krizės gyliui nuspėti – tai skolų ir paskolų pokyčiai“, – sako ekspertas.
Jo teigimu, kuo kreditų augimo tempas didesnis, tuo kietesnis nusileidimas lauktų pasibaigus augimo ciklui, ypač jei kreditai buvo skirti vartojimui ar nerentabilioms investicijoms, kaip, pavyzdžiui, įvyko Lietuvoje 2004-2007 metais. Šiuo metu kredito apimtys šalyje tik neseniai pradėjo augti, todėl perkaitimo būseną įžvelgti anksti.
Galvojant apie ateitį, V. Rūkas primena ir dar vieną svarbų efektyvaus investavimo principą. „Ilgametė patirtis rodo, kad norint minimizuoti galimą rinkų svyravimo įtaką investicijoms reikia nepamiršti ir orientacijos į ilgalaikį periodinį investavimą“, – sako specialistas.
Randa patrauklių investavimo idėjų
Kai situacija pasaulyje nežada ramybės, investuotojams gali kilti klausimas, kur galima tikėtis potencialaus pelno, pozityvių pokyčių. V. Rūkas tvirtina, kad pasitelkus „bottom-up“ (liet. „iš apačios į viršų“) analizę ir investavimą, galima atrasti patrauklių investavimo idėjų tiek palankioje, tiek ir sudėtingoje rinkos situacijoje.
„Tai galioja ir akcijoms, ir obligacijoms. Toks investavimo stilius yra viena iš mūsų bendrovės stipriųjų pusių. Apskritai investuotojams galima laikytis bendro pobūdžio rekomendacijos – atsižvelgti į norimus pasiekti tikslus bei galimą prisiimti riziką ir atitinkamai formuoti savo investicinį portfelį. Finansų specialistai visada gali padėti tai padaryti tinkamai ir laiku“, – sakė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius.