Patarimai kaupiantiems pensijai – kaip pasirengti galimiems pensijų sistemos pokyčiams
Pensijų sistema mūsų šalyje buvo ne kartą reformuota, vyko įvairūs pokyčiai, kurie jos dalyviams turėjo ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. Praėjusių metų pabaigoje viešojoje erdvėje vėl pradėta diskutuoti apie galimas naujoves. Nors šiuo metu konkrečių sprendimų nėra, tačiau daugeliui gyventojų ši tema kelia klausimų.
Visgi specialistai gyventojams pataria neskubėti ir sprendimus daryti tik įvertinus konkrečią situaciją bei jos suteikiamus pasirinkimus.
Auganti ir tobulėjanti sistema
Vienos pirmaujančių šalies turto valdymo bendrovių „INVL Asset Management“ Verslo plėtros vadovas Andrej Cyba sako, kad pirmiausia reikia įvertinti, jog šalies pensijų kaupimo sistema iki dabar sėkmingai veikia ir nuolat stiprėja – per daugiau nei dešimtmetį pensijų fondų dalyvių skaičius, turtas, išmokų vertė bei gavėjų skaičius nuolat augo. Todėl svarbu, kad tolesni sistemos pokyčiai sustiprintų gerąsias puses ir užtikrintų tolesnį tobulinimą, kad ji būtų tvaresnė ir palankesnė dalyviams.
Pensijų kaupimo sistema mūsų šalyje startavo 2004 metais. Kadangi Lietuvos, kaip ir daugelio kitų Europos šalių, visuomenė senėja, „Sodra“, kurios sistema yra pagrįsta dirbančių žmonių įmokomis, ilgainiui susidurs su vis aštresniu iššūkiu, kai mažesnis žmonių skaičius turi uždirbti pensiją santykinai didesniam žmonių skaičiui. Dėl to ši problema Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, sprendžiama einamojo finansavimo pensijų sistemą papildant pensijų kaupimo sistema – antros ir trečios pakopos pensijų fondais.
Permainingas dešimtmetis
Pensijų sistemos raida Lietuvoje buvo ganėtinai permaininga. 2004–2015 m. su pensijų fondais susiję įstatymai buvo keisti 24 kartus. Įmokos į pensijų fondus dydis buvo keičiamas taip pat ne vieną kartą. Lietuvoje įmokų dalis, kurią galima kaupti pensijų fonde, buvo pamažu didinama nuo 2,5 proc. 2004 m. iki 5,5 proc. 2007-iais. Prasidėjus krizei, į pensijų fondus pervedamos įmokos 2009 m. buvo sumažintos iki 3 proc., paskui – vos iki 1,5 proc.
A. Cyba pabrėžia, kad būtent kriziniu laikotarpiu pensijų kaupimo sistemos dalyviai patyrė didžiausių praradimų. „Tuo metu priimtas sprendimas buvo klaidingas investicine prasme: kai įvairios turto klasės pigo ir jas buvo galima pirkti palankiomis kainomis, būsimųjų pensininkų įmokų į pensijų fondus dalis buvo sumažinta, ir didelis skaičius žmonių nesulaukė tos naudos, kurią galėjo potencialiai gauti“, – sakė A. Cyba.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos („Lipfa“) duomenimis, jei 2008–2009 m. nebūtų sumažintos įmokos ir būtų perkamos tuo metu per kapitalo rinkų nuosmukį atpigusios akcijos, pensijų fondų dalyvių sąskaitose šiuo metu būtų 40–50 proc. didesnės sumos, įskaitant vertės prieaugį nuo žemiausių verčių metu gautų įmokų.
Žmonės renkasi aktyvų kaupimą
2013 m. įvykus pensijų kaupimo sistemos reformai, 2014 m. pradėjo veikti naujo tipo sistema, kai dalyviai savanoriškai gali mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą įmoką iš valstybės. Be to, atsirado galimybė norintiems stabdyti kaupimą iš „Sodros“ lėšų.
„Tuo metu gyventojai labai aiškiai pasisakė „nubalsuodami“ savo pinigais, kad tiki ilgalaikiu kaupimu, jo nauda ir nori patys aktyviai prisidėti prie ilgalaikio kaupimo plano. Dabar vėl tarsi imamas kvestionuoti šis ilgalaikio kaupimo planas, nors tai yra būdas dabar dirbantiems žmonėms sukaupti papildomų lėšų, kurios papildytų „Sodros“ mokamą pensiją ir leistų užsitikrinti tam tikrą pragyvenimo lygį senatvėje“, – sakė A. Cyba.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad kaštų požiūriu sistema nuo sukūrimo tapo gerokai efektyvesnė ir palankesnė jos dalyviams. „Mažėjo įvairūs mokesčiai ir dabar, vertinant jų įtaką kaupiamo turto vertei, Lietuvoje veikianti sistema yra praktiškai pigiausia tarp Baltijos valstybių, be to, su gerais ilgalaikiais investavimo rezultatais“, – pabrėžė ekspertas.
Kaupiant pensiją svarbu nesiblaškyti
Paklaustas, kaip reiktų elgtis žmogui įvairių reformų ir pokyčių metu ir kokią strategiją pokyčių metu pasirinkę būsimieji pensininkai laimėjo daugiausiai, A. Cyba atkreipė dėmesį, kad pati pensijų kaupimo sistema turi saugiklių, kurie apsaugo nuo impulsyvių sprendimų – galima keisti fondus, tačiau iš esmės keisti savo dalyvavimo kaupimo sistemoje būdą galimybės nėra.
„Nuo 2004 m. būta įvairių reformų ir tai, koks spendimas buvo geriausias tuo metu – individualus klausimas, priklausantis nuo konkretaus žmogaus situacijos. Vis dėlto bendra taisyklė akivaizdi – kuo žmogaus uždarbis mažesnis arba arčiau vidurkio, tuo labiau jam apsimoka dalyvauti pensijų fonduose, nes jis gauna žymiai didesnę paskatą iš valstybės – papildomus 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio – palyginti su tais, kurių uždarbis yra didelis. Kadangi Lietuvoje didžioji dauguma žmonių uždirba vidutinį ar mažesnį darbo užmokestį, tad jiems dalyvauti pensijų fonduose tikrai apsimoka“, – pastebėjo A. Cyba.
Pasak specialisto, patirtis rodo, kad privatus pensijos kaupimas yra teisingas būdas užsitikrinti tam tikrą pajamų lygį senatvėje tiems, kurie kaupia pensijai 10 metų ir daugiau. Rizikos požiūriu, visada geriausia išskirstyti savo investicijas, tad dalį pinigų ateičiai verta patikėti pensijų fondų valdytojams.
„Visada patariu tausoti nervus ir sprendimus priimti tik tada, kai yra aišku, kas keičiasi, kokios reformos realiai įgyvendinamos. Be to, privačiai kaupiantys žmonės turėtų būti aktyvūs išsakydami savo poziciją, nepaisant to, kad jie pensininkai bus tik ateityje“, – tvirtina A. Cyba.
2013 m. jau buvo sudaryta galimybė pensijų fonduose kaupiantiems lėšas stabdyti kaupimą, tačiau ja pasinaudojo labai mažas procentas kaupiančiųjų. Kokia situacija būtų ir ar vertėtų rinktis tokią galimybę, jei ji būtų suteikta dabar?
„Mano atsakymas vienareikšmiškas – rinktis privatų kaupimą ir dalyvauti pensijų fonduose, sumodeliuojant tinkamiausią investicinį sprendimą pagal individualią finansinę situaciją. Privačiai kaupiamos lėšos yra paveldimos, tad bet kokiu atveju sukaupti pinigai lieka šeimoje ir prisideda prie jos finansinės gerovės kūrimo. Vien jau dėl šio kriterijaus dalyvavimas pensijų fonduose yra patrauklesnis nei grįžimas į „Sodrą“, – pabrėžė A. Cyba.
Kaip priimti sprendimus keičiantis sistemai
Kokie pokyčiai laukia pensijų sistemos Lietuvoje, kol kas nėra tiksliai žinoma. Tad specialistas duoda keletą universalių patarimų, kurie pravers visiems, besirūpinantiems ateitimi ir kaupiantiems pensijų fonduose.
„Kiekvienam dirbančiam verta dalyvauti antros pakopos pensijų fonduose bei maksimaliai išnaudoti visas mokesčių lengvatas, susijusias su trečia pensijų pakopa, kadangi valstybė skatina kaupimą, suteikdama galimybę susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Jei žmogus turi laisvų pinigų, reikia pasirinkti tinkamus finansinius instrumentus ir į juos investuoti – galima daugiau lėšų skirti trečios pakopos pensijai kaupti arba paieškoti kitų patrauklių investavimo priemonių“, – sakė A. Cyba.
Ekspertas išskiria keletą svarbių taisyklių, kurių verta laikytis visiems kaupiantiems pensijai ir investuojantiems – tai disciplina, periodinis investavimas ir ilgalaikių tikslų siekimas.
„Investavimas – tai maratonas, kurį reikia nubėgti tinkamai pasirinktu tempu. O finansiniais patarėjais visada verta rinktis žmones, kurie dirba šioje srityje kasdien, turi reikiamos patirties. Išsirinkti kokybiškai dirbančią investicijų bendrovę galima pasitikrinant Lietuvos banko reguliariai skelbiamus pensijų fondų grąžos rezultatus. Džiaugiamės, kad mūsų bendrovės pasiekti rezultatai yra vieni geriausių rinkoje“, – apibendrino A. Cyba.