Lietuvos gyventojai nori sukaupti pinigų ateičiai, bet renkasi indėlius ir grynuosius pinigus

Lietuvos gyventojai investuodami norėtų sukaupti pinigų pensijai, būstui ar studijoms bei turėti papildomų pajamų šalia pagrindinio uždarbio, tačiau neinvestuoja ir pinigus dažniausiai kaupia patys bei indėliuose.

Tik penktadalis Lietuvos gyventojų yra bent kartą investavę, o investuoja vos 13 proc. Viena iš svarbiausių paskatų, galinčių paskatinti investuoti, yra ne tik didesnės pajamos, bet ir geresnis finansinių rinkų išmanymas. Jeigu turėtų pakankamai šios srities žinių, investuoti pasiryžtų trečdalis. Tokią situaciją atskleidė turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu atliktas gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimas.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai nelinkę investuoti ir dėl to dažniausiai renkasi paprasčiausias finansines priemones taupyti – indėlius bei grynuosius pinigus. Jie mažai lėšų nukreipia į istoriškai geriausią ilgalaikę grąžą generuojančias finansines priemones, tokias kaip investiciniai fondai, biržoje listinguojamų įmonių akcijos, obligacijos ir kitos. Tuo tarpu finansiškai pažengusiose šalyse apie dešimtadalis finansinio turto laikoma investiciniuose fonduose“, - atkreipia dėmesį Vaidotas Rūkas, „INVL Asset Management“ Fondų investicijų vadovas.

Bendrovės tyrimo duomenimis, net 80 proc. apklaustųjų neturi investavimo patirties. Paklausti, kokius investavimo ar taupymo būdus žino, apklausos dalyviai dažniausiai minėjo indėlius (80 proc.), pensijų fondus (72 proc.), nekilnojamo turto fondus (69 proc.) ir akcijų pirkimą (63 proc.).

Lietuvos banko 2015 m. paskutinio ketvirčio duomenimis, iš viso šalies gyventojai buvo sukaupę beveik 30 mlrd. eurų finansinio turto (vertinant akcijas ir kitus nuosavybės vertybinius popierius, pinigus ir indėlius, pensijų fondus, skolos vertybinius popierius ir paskolas, gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimus bei investicinius fondus), o vienam gyventojui jo teko per 10 tūkst. eurų. Nors beveik pusę šio turto sudarė nuosavybės vertybiniai popieriai ir akcijos, tačiau didžioji jų dalis buvo biržoje nelistinguojamų įmonių akcijos.

Šalies gyventojų finansinis turtas 2015


Bendra profesionaliems investuotojams patikėto valdyti turto vertė 2015 m. pabaigoje siekė 3,4 mlrd. eurų – t. y., beveik dešimtadalis viso šalies finansinio turto arba beveik 1,2 tūkst. eurų vienam šalies gyventojui. Daugiau nei pusę šios sumos – 2,1 mlrd. eurų – sudarė pensijų fondų turtas. Vertinant visą šalies namų ūkių finansinį portfelį, pensijų fonduose buvo sukaupta 7,3 proc. finansinio turto, gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimai sudarė 2,7 proc., o investiciniuose fonduose buvo vos 1,4 proc. lėšų.

„Vertinant tai, kad kapitalo rinka prieš ketvirtį amžiaus kūrėsi nuo nulio ir tokį investavimo lygį pasiekėme per pastaruosius dvidešimt metų, vis dėlto šiuo metu esame pakankamai pažengę“, - sakė V. Rūkas. Jo teigimu, optimizmo suteikia ir didžiausi šio laikotarpio šalies finansiniai įvykiai.

„Štai 2013-aisiais metais per milijoną šalies gyventojų, kaupiančių pensiją antros pakopos fonduose, galėjo pasirinkti – grįžti į „Sodrą“, papildomai atsisakyti dalies atlyginimo vardan kaupimo pensijai arba nieko nekeisti. Pirmąją galimybę pasirinko tik 24 tūkstančiai, o per 350 tūkstančių panoro kaupti papildomai antros pakopos pensijų fonduose. Vertiname tai ir kaip pelnytą pasitikėjimą, ir gerų dešimtmečio rezultatų vertinimą“, - sakė V. Rūkas. 2015 m. pabaigoje šalies antros pakopos pensijų fonduose jau kaupė 1,21mln. gyventojų, iš jų 0,5 mln. kaupimui skyrė papildomai lėšų, dar 47 tūkst. savanoriškai papildomai kaupė trečios pakopos pensijų fonduose.

Lietuvos gyventoju investavimo tendencijos 2003 - 2015

Kita vertus, iki šiol jaučiami ir pastarosios finansų krizės padariniai. „Mažytė net Lietuvos mastu investicinių fondų rinka patyrė smūgį 2008-2009 m. pasaulinės finansų krizės metu. Po jos gyventojai nesiryžta papildomai investuoti į rizikingesnius akcijų fondus, baimindamiesi, kad scenarijus gali pasikartoti. Trumpalaikė baimė prarasti dalį turto dėl kainų svyravimo skatina rinktis paprasčiausius finansinius produktus, kurie suteikia daugiau saugumo, tačiau ilguoju periodu sukuria mažiausiai vertės“, - sakė finansų ekspertas.

Vertinant galimybes didinti investicijas, geresnį finansų rinkų išmanymą kaip paskatą investuoti nurodė kas trečias (33 proc.) apklaustasis. Net 60 proc. teigė, kad investuoti paskatintų didesnės pajamos, 22 proc. paskatintų aiškaus tikslo turėjimas, 19 proc. – garantuota investicijų grąža, o 15 proc. – didesnė bendra investicijų grąža rinkoje.

Lietuvos gyventoju investavimo tendencijos 2003 - 2015 1

Paklausti apie investavimo tikslus, apklausos dalyviai dažniausiai nurodė siekį sukaupti pinigų pensijai (50 proc.), 32 proc. – norą turėti papildomų pajamų šalia pagrindinio uždarbio, 14 proc. – sukaupti lėšų būstui, 13 proc. – vaikų studijoms.

Remiantis apklausa, kad investuoja nurodė 15,5 proc. vyrų ir 10,5 proc. moterų. Pagal amžiaus grupes – daugiausia – per 23 proc. investuoja 26-35 metų gyventojų ir 17 proc. 36-45 metų apklaustųjų. Per 20 proc. investuojančių yra tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą, pagal pajamas daugiau nei pusė investuojančių yra tarp tų, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui viršija 500 eurų per mėnesį. Vertinant pagal pagrindinį užsiėmimą investuoja daugiau kaip 60 proc. aukščiausio ar vidutinio lygio vadovų ir beveik 30 proc. smulkiųjų verslininkų.

Bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu reprezentatyvų gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimą šių metų vasarį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1011 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Pastaba: informacijai panaudoti Lietuvos banko parengti statistiniai 2015 m. pabaigos duomenys (S.14+S.15 „Namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios NPI, finansinis turtas, eliminavus prekybos kreditus, ne gyvybės draudimo techninius atidėjinius ir kitas gautinas sumas).

Grįžti į naujienų sąrašą