Šiemet sutaupyti didesnių sumų Lietuvos gyventojai buvo nelinkę – kaip jie elgsis kitąmet?

Nors per pastaruosius metus darbo užmokestis Lietuvoje kilo, didžiausiai daliai – beveik šeštadaliui – šalies gyventojų šiais metais pavyko sutaupyti vos iki 200 eurų. Daugiau kaip pusė apklaustųjų ir per ateinančius metus planuoja, kad jų santaupos bus tokios pačios kaip šiemet – tokias tendencijas atskleidė vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu 2018 m. lapkričio antroje pusėje „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.
 
Bendrovės specialistai pataria, kad taupyti reikia pradėti kuo anksčiau, o, sukaupus būtiną finansinį rezervą, verta pradėti taupyti ir tolimesnei ateičiai – tam ekonominio pakilimo laikotarpis ypač palankus.
 
Šalies gyventojai dažniau sutaupė mažesnes sumas
 
Tyrimo duomenimis, didžiausiai daliai – 17 proc. šalies gyventojų – per šiuos metus pavyko sutaupyti iki 200 eurų. Dar po dešimtadalį gyventojų sutaupė nuo 200 iki 500 eurų, nuo 500 iki 1 tūkstančio eurų ir nuo 1 iki 2 tūkstančių eurų. Nuo 2 iki 3 tūkst. eurų sutaupė 4 proc., o 43 proc. apklaustųjų nenurodė jokios sumos.


 
Tuo tarpu ekonominė situacija buvo palanki taupymui. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesio darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) „į rankas“ 2018 m. trečią ketvirtį siekė 728 eurus ir, palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo 9 proc.
 
„Nors taupymas yra pagrindinė sąlyga, leidžianti planuoti ateitį ir išvengti nepritekliaus ekonomikai traukiantis, matyti, kad gyventojai dažniau įvardijo mažesnes sutaupytas sumas. Tuo tarpu taupymui ypač reikia išnaudoti ekonomikos pakilimo ir asmeninių finansinių sąlygų pagerėjimo laikotarpius, kai galimybių atidėti dalį turimų lėšų yra daugiau“, - sakė „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
 
Tarp sutaupiusių iki 200 eurų šiemet daugiausiai buvo, vertinant pagal amžiaus grupes, tarp jauniausių (18-25 m.) ir vyriausių (56 m. ir daugiau) – atitinkamai 25 ir 22 procentai, pagal išsilavinimą – tarp neturinčių vidurinio išsilavinimo (24 proc.), pagal pajamas – tarp uždirbančių iki 300 eurų vienam namų ūkio nariui per mėnesį (26-28 proc.). Pagal užsiėmimą daugiausiai tokių buvo tarp pensininkų, bedarbių ir namų šeimininkių.
 
Sutaupiusių 1000-2000 eurų sumas pagal užsiėmimą didžiausia dalis buvo tarp aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų (40,5 proc.), pagal amžių – tarp sulaukusių 36-45 m. amžiaus (18 proc.), pagal išsimokslinimą – tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą (15 proc.), o pagal pajamas – tarp daugiausiai uždirbančių.
 
Taupant nuolat, lengviau kurti finansinį stabilumą
 
D. Kolmatsui teigimu, gerokai paprasčiau yra taupyti nuolat, nes tai leidžia atidėti nedideles sumas. „Paprastas pavyzdys – kasdien taupymui atidėję po 1 eurą, metų gale jau būsime sukaupę 365 eurus“, - sakė D. Kolmatsui.
 
Pradėti taupyti papildomai, ne tik būtiniems didesniems pirkiniams, rekomenduojama įsivertinus ir suplanavus, kaip bus grąžinti prisiimti finansiniai įsipareigojimai, taip pat sukaupus „finansinę pagalvę“ – tai turėtų būti bent 3-6 mėnesių pajamų dydžio finansinis rezervas šeimai.
 
„Dar viena svarbi taupymo dalis – taupymas tolimesnei ateičiai, t. y., pensijai. Rekomenduojama šiam tikslui metodiškai atidėti tam tikrą dalį pajamų. Kuo vyresnis yra žmogus, tuo didesnę dalį pajamų jam reikia atsidėti šiam tikslui“, - sakė D. Kolmatsui.
 
Žmogui iki 30 metų pensijai kaupti rekomenduojama atidėti 10 proc. pajamų, nuo 30 metų – apie 15 proc. pajamų, o pradėjus kaupti pensijai sulaukus 40 metų, gali prireikti ir 20 proc. ar dar daugiau atlyginimo. Skaičiuojama, kad galimybę sukaupti pensijai rekomenduojamą 80 proc. ligtolinių pajamų sumą leidžia papildomas kaupimas antros ir trečios pakopos fonduose – tokiu būdu gali būti skiriama reikiama kaupimui suma.
 
Didžioji dalis taupyti daugiau neketina ir kitąmet
 
Paklausti, kiek mano sutaupysiantys ateinančiais metais, didžioji dauguma – 65 proc. – atsakė, kad sutaupys tiek pat, kiek šiemet. Kad sutaupys šiek tiek daugiau ir šiek tiek mažiau nei šiemet galvoja po dešimtadalį apklaustųjų, ženkliai mažiau – 11 proc., o ženkliai daugiau – vos 3 proc.
 
„Metus įprasta pradėti nuo naujų pažadų – labai raginame juos pradėti nuo ilgalaikio finansinio plano sudarymo, taip pat nepamiršti ir taupymo kiekvieną dieną, tuo pačiu rodant pavyzdį ir vaikams. Ugdyti finansinį raštingumą reikia pradėti nuo vaikystės – tėvai turėtų skatinti vaikus gautus dienpinigius ar pinigines dovanėles ne išleisti iškart, o kaupti kokiam nors tikslui. Įpročio nuolat atidėti tam tikrą sumą turi būti laikomasi visą gyvenimą“, - pabrėžė D. Kolmatsui.
 
Šių metų vasario tyrimo duomenimis, turinčių savo ar šeimos finansinį planą Lietuvoje buvo 23 proc. Dauguma jų planavo tik iki 2 metų (30 proc.) arba iki 5 metų (28 proc.) laikotarpį. Iki 10 metų finansinį planą buvo sudarę 15 proc., daugiau kaip 10 metų – 17 proc. tokį planą turinčių Lietuvos gyventojų.
 
„Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ pensijų fondus valdo nuo pat jų įsteigimo 2004 metais. Bendrovė taip pat valdo investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 190 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 650 mln. eurų vertės turto.
 
Pastaba: skelbiant tyrimų duomenis, prašome nurodyti informacijos šaltinį

Grįžti į naujienų sąrašą