14 proc. suaugusiųjų Lietuvoje labiausiai pasitiki tėvų finansiniais patarimais

Tik 7 proc. šalies gyventojų spręsdami finansinius klausimus yra linkę labiausiai pasitikėti profesionaliais banko ar finansų įstaigų konsultantų patarimais. 14 proc. šalies gyventojų tardamiesi finansų klausimais labiausiai pasitiki tėvais, 23 proc. – sutuoktiniu, o 41 proc. kliaujasi savo patirtimi. Tai atskleidė vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ šių metų pradžioje atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų nuomonės tyrimas.
 
„Tyrimas parodė, kad dažniausiai sprendžiant finansų klausimus linkstama kliautis savo patirtimi ar artimos aplinkos žmonių patarimais. Nors tai yra natūralu, tačiau taip prarandama galimybė įvertinti situaciją iš kitos pusės ir galbūt rasti naujų sprendimų. Tartis su profesionalais esame įpratę daugelyje sričių, tad visgi vertėtų dažniau kreiptis į konsultantus ir finansų klausimais, taip pasirūpinant savo ateitimi“, - sakė „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.


 
Jos teigimu, galimybę pasitarti su profesionaliais finansų konsultantais ypač verta išnaudoti tiek dabar, tiek ateinančių metų pirmąjį pusmetį. „Kitąmet vyksianti antros pakopos pensijų kaupimo reforma gyventojams kelia įvairių klausimų, o metų pabaiga suteikia galimybę šiemet maksimaliai išnaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą kaupiant pensijai trečioje pakopoje“, - sakė D. Kolmatsui.
 
Kaip rodo tyrimas, spręsdami finansinius klausimus pasitarti su profesionaliais banko ar finansų įstaigos konsultantais labiau linkę 36-45 metų gyventojai, aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai, smulkieji verslininkai, taip pat gaunantys didžiausias, daugiau kaip 500 eurų mėnesio pajamas namų ūkio nariui. Vertinant respondentus pagal pajamas, mažiausiai profesionalių finansų specialistų patarimais pasitiki gaunantys nedidelį atlygį, o pagal užsiėmimą – ūkininkai, pensininkai ir bedarbiai.
 
„Tikėtina, kad gaunantys mažesnes pajamas mano, kad jiems patarimai finansų klausimais nėra aktualūs. Tačiau papildomas pragyvenimo šaltinis pensijoje yra svarbus visiems ir būtent vidutinių bei mažesnių pajamų gyventojams kaupiant pensijai antroje pakopoje valstybės skatinamoji įmoka yra procentiškai didesnė, lyginant su asmenine įmoka. Tad jiems tikrai verta apsvarstyti pensijų kaupimo antroje pakopoje galimybes“, - sakė D. Kolmatsui.
 
Savo patirtimi priimdami finansinius sprendimus dažniau remiasi 56 metų ir vyresni respondentai, uždirbantys 201-300 eurų vienam namų ūkio nariui per mėnesį, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Tėvų patarimais dažniausiai remiasi sulaukę 18-25 metų, o vyresni yra labiausiai linkę kliautis savo patirtimi.Sutuoktiniu dažniau linkusios pasitikėti moterys, 36-55 metų apklaustieji, didesnių pajamų grupės atstovai.
 
Norint užsitikrinti kokybišką pragyvenimą išėjus į pensiją, siekiantį bent 80 proc. ligtolinių pajamų, rekomenduojama kaupti ir antroje, ir trečioje pensijų pakopose, kuriose valstybė suteikia ir papildomų paskatų. Kaupiant antrojoje pakopoje (iki 2019 m. – pasirinkusiems maksimalų kaupimą, o nuo 2019 m. – kaupiantiems maksimaliai ir didinantiems įmokas palaipsniui) valstybė perveda skatinamąją įmoką, kurios dydis yra susijęs su užpraeitų metų šalies vidutiniu atlyginimu. Tuo tarpu kaupimas trečiojoje pakopoje suteikia galimybę deklaruojant pajamas pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata per metus pervestoms įmokoms.
 
Remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, bendra išlaidų, kurioms taikoma GPM lengvata, suma per metus yra iki 25 proc. asmens metinių apmokestinamųjų pajamų arba 2000 eurų – tokiu būdu maksimalus galimas asmeniui taikomos GPM lengvatos dydis per 2018 metus yra 15 proc. nuo šių išlaidų arba 300 eurų.
 
„Kadangi GPM lengvata taikoma ne tik įmokoms į pensijų fondus, bet ir kitoms išlaidoms, norint ja pasinaudoti maksimaliai, rekomenduojama pasitarti su konsultantais“, - sakė D. Kolmatsui. Pasak jos, trečios pakopos pensijų fondai patrauklūs ir savo lankstumu – juose galima kaupti neribojant fondų skaičiaus ir juos valdančių bendrovių.
 
„INVL Asset Management“ užsakymu reprezentatyvų šalies gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimą šių metų vasarį atliko „Spinter tyrimai“. Jo metu apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
 
„Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ pensijų fondus valdo nuo pat jų įsteigimo 2004 metais. Bendrovė taip pat valdo investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 190 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 650 mln. eurų vertės turto.
 
Pastaba: skelbiant tyrimų duomenis, prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Grįžti į naujienų sąrašą