INVL Logo

Ką pametė įmonės naudų darbuotojams lenktynėse?

Visai nekeista, kad užsitęsusi Covid-19 pandemija darbuotojų psichologinę būklę bei motyvaciją iškėlė į kitą prioriteto lygį. Prieš pandemiją buvo papildomų naudų darbuotojams renesansas, vaikymasis to, ką rinkoje siūlo kiti dalyviai bei siekis pasiūlyti kažką geriau. Dabar tenka šiek tiek sustoti ir peržiūrėti turimus naudų paketus, atsižvelgiant į darbuotojų lūkesčius bei organizacijos vertybes.

„INVL Pensija“ užsakymu vasarį „Spinter tyrimų” atliktas tyrimas rodo, kad dėl pandemijos ir pasikeitusių darbo santykių  daugiau nei pusė, net 54 proc., darbdavių peržiūrėjo darbuotojų skatinimo priemones ar jų prioritetus.

Organizacijų konsultantas, darbuotojų įsitraukimo ir atlygio valdymo ekspertas Eligijus Kajieta pritaria, kad dabar tam itin palankus metas, nes per naudų darbuotojams lenktynes, daugelis pametė svarbiausią idėją –  papildomų naudų darbuotojams formavimą diktuoja įmonės vertybės.

„Jeigu turėsite istoriją, kodėl ir ką papildomai suteikiate darbuotojams ir koks tos naudos tikslas, niekas nekels klausimo, kodėl nėra kitų dalykų. Kiekviena papildoma nauda, jeigu ji yra prasmingai suteikiama, turi atspindėti tai, ką įmonė vertina“, – sako E. Kajieta.

Anot jo, kalbant apie papildomų naudų pasirinkimą stipri jėga yra rinka – kartais reikia pasiūlyti tam tikras papildomas naudas, prie kurių darbuotojai pripratę ir kurios reikalingos tam, kad įmonė būtų konkurencinga, lyginant su kitais rinkos dalyviais.

Galimybė rinktis

Įmonės vis labiau pradeda eksperimentuoti siūlydamos lanksčias naudas, tačiau tai daro nedrąsiai ir, eksperto manymu, taip praranda galimybę atitikti visų darbuotojų lūkesčius.

„Įmonių komandas dažnai sudaro skirtingų kartų žmonės, mes gyvename individualių vertybių laikais, tad turėti universalų papildomų naudų pasiūlymą, tinkantį visiems, yra utopija. Reikėtų bent kelioms darbuotojų grupėms pagalvoti skirtingus pasiūlymus ir leisti jiems rinktis. Norėčiau pabrėžti, kad galimybė rinktis net lygiaverčius pasiūlymus darbdavio vertę padidina kartais. Ir tai iš tiesų rodo rūpinimąsi darbuotoju bei įsiklausymą į jo poreikius“, – sako E. Kajieta.

Rūpintis darbuotojo gerove

Viena sritis, anot organizacijų konsultanto, jau tapo higiena – tai rūpinimasis darbuotojo gerove (angl. well being). Ją galima suskirstyti į tris dalis: fizinė gerovė, psichologinė gerovė ir finansinė gerovė. Šiomis trimis kryptimis darbdavys turi daryti namų darbus.

Kalbant apie fizinę darbuotojų gerovę daugelyje įmonių taikomi sveikatos draudimai, sporto klubų ar kitų užsiėmimų abonementai, organizuojami įvairūs sportiniai renginiai ar iššūkiai. Taip pat matome, kad vis daugiau darbdaviai taiko ir psichologinės gerovės priemones: siūloma psichologų pagalba, kolegos vieni kitus vis labiau palaiko ir darbdaviams tapo svarbu, kaip jaučiasi jų darbuotojai.

Dėl ko darbuotojai labiausiai nerimauja? Kas jiems labiausiai kelia stresą? Pirmiausia – pats darbas, kad reikia dirbti, o antra – tai finansinis saugumas ateityje.

„Kalbant apie finansinę gerovę, gali atrodyti, kad užtenka mokėti gerus atlyginimus. Bet reikia pripažinti, kad atlyginimai yra rinkos sąlygų išdava – pasiūla ir paklausa nustato rinkos kainą. Visi darbdaviai yra bendroje žaidimų aikštelėje. Ir šioje vietoje mes grįžtame prie to, kad darbdavys turėtų rasti priemonių, kuriomis rūpintųsi darbuotoju. Čia darbdavys gali žengti dar vieną žingsnį: lavinti darbuotojų finansinį išprusimą“, – teigia organizacijų konsultantas.

Užtikrinti darbuotojo rytojų

Finansų ekspertai teigia, kad darbdaviai rūpinasi savo darbuotojais vis dažniau rinkdamiesi ir kiek mažiau žinomas, tačiau be reikalo neįvertintas galimybes, tokias kaip kaupimas pensijai kartu su darbdaviu.

Bendrovės „INVL Pensija“ beveik pusę (42,06 %) visų gautų įmokų per praėjusius metus į III pakopos pensijų fondus sudaro darbdavio įmokos.

„Investicijos į trečiąją pakopą turi aiškią žinutę. Darbdavys didina darbuotojų finansinį raštingumą,  mokėdamas įmokas į darbuotojo III pakopos pensijų fondą. Edukuoja ne tik apie sąmoningą rūpinimąsi rytojumi ir taupymą, bet ir optimizuoja taupymo galimybes“, – pastebi E. Kajieta.

Ekspertai pastebi, kad ir vis daugiau darbuotojų inicijuoja šios naudos turėjimą savo įmonėse.

„INVL Pensija“ vyr. verslo klientų projektų vadovė Rūta Stanaitytė

„Tai ne tik svarus indėlis į darbuotojo pajamas pensijoje, bet ir finansiškai naudinga priemonė darbdaviui dėl valstybės taikomų lengvatų. Taip pat įmokų į fondus sistema lanksti – galima pasirinkti, kiek ir kada jų mokėti. Toks investicinis būdas skatina darbuotojo ir darbdavio abipusį ir ilgalaikį lojalumą. Darbuotojai taip gali gauti daugiau, o darbdavys gali suteikti didesnę naudą darbuotojui išleisdamas tiek pat“, – sako „INVL Pensija“ vyr. verslo klientų projektų vadovė Rūta Stanaitytė.

Anot jos, svarbu nepamiršti, kad naujame darbe taip pat galima darbdavio prašyti būtent tokios motyvacijos priemonės ir kaupti III pensijų pakopoje kartu su darbdaviu.

Plačiau apie „INVL Pensija“ siūlomas galimybes kaupti darbuotojų pensijai skaitykite www.invl.com/verslui.

Tai yra reklaminio pobūdžio informacija. Investicijos į pensijų fondus yra susijusios su investicine rizika. Investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, Jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. Jūs esate atsakingi už savo investavimo sprendimus dėl pensijos kaupimo. Valdymo įmonė negarantuoja investicijų pelningumo. Prieš priimdami sprendimą investuoti, turite susipažinti su taikomais atskaitymais (mokesčiais), fondo taisyklėmis ir kitais dokumentais, kuriuos galite rasti čia, taip pat turite patys ar padedami investicijų konsultantų įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas ir susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis, kurios yra neatsiejama papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutarties dalis.