Kam įvairių šalių gyventojai išleidžia daugiausiai?

Gyventojų vartojimo įpročiai atskirose šalyse labai skiriasi. Tą lemia nevienodas pragyvenimo lygis, tradicijų ir papročių įvairovė, kultūrinės ypatybės, klimatas, gamtinės sąlygos ir daug kitų aplinkybių.

Ne paslaptis, kad valstybėms vystantis ir augant gyventojų perkamajai galiai, keičiasi jų vartojimo galimybės, įpročiai ir išlaidų krepšelio sudėtis. Žemo išsivystymo šalių namų ūkių išlaidose dominuoja lėšos, skiriamos neišvengiamoms būtiniausioms prekėms, pavyzdžiui, maistui.

Per tris Nepriklausomybės dešimtmečius iš esmės pasikeiti ir mūsų pačių išlaidų struktūra bei galimybės. Ekonominius gyvenimo sunkumus pirmąjį dešimtmetį po Sovietų Sąjungos griūties išduoda pernelyg didelė išlaidų maistui dalis: 1996 m. maistui vidutiniškai skirdavome net 52 proc. visų savo išlaidų. Pagal šį rodiklį pirmavome Europoje ir 2,5 karto lenkėme brandžių šalių Vakaruose vidurkį.

Metams bėgant ir taisantis ekonominei situacijai, mūsų finansinės galimybės kardinaliai pasikeitė. Šiandien galime tik pasidžiaugti, kokį proveržį padarė mūsų šalis – kiekvienas mūsų galime mėgautis išaugusia prekių ir paslaugų įvairove ir itin spalvingu pirkinių krepšelio turiniu. Be būtinųjų prekių ir paslaugų, atradome keliones, skiriame gerokai daugiau lėšų pomėgiams, kultūrai, savišvietai, poilsiui ir laisvalaikiui. Pastarosioms reikmėms skirtų išlaidų dalis mūsų vartojimo krepšelyje nuo 1996 m. pašoko nuo 2,8 proc. iki 8,8 proc.

Ženkliai – nuo 2,9 proc. 1996 m. iki 6,8 proc. šiemet – Lietuvoje išaugo ir išlaidų dalis, kurią skiriame viešbučių ir viešojo maitinimo paslaugoms. Nepaisant to, savo elgsena ir tradicijomis vis tiek labai skiriamės nuo Pietų šalių (Graikijos, Kipro, Maltos) ir Airijos. Čia tradiciškai įsišaknijusi maitinimosi kavinėse ir restoranuose kultūra, tad šiose šalyse išlaidų dalis viešbučiams ir restoranams yra pati didžiausia iš visų, viršija net išlaidų, skirtų maistui ir gėrimams bei namų išlaikymui, dalis. Lietuvoje maistui ir gėrimams vis dar išleidžiame daugiausiai. Tai lemia ir mūsų įprotis tiek šeimos, tiek šventines vakarienes ruošti patiems namuose, o ne viešojo maitinimo įstaigose.

Ši priežastis šiek tiek reabilituoja ir mūsų liūdnai pagarsėjusią išlaidų alkoholiui statistiką. Išlaidų šioms reikmėms dalis namų ūkių vartojimo krepšelyje Lietuvoje šiemet siekia 6,8 proc. Pagal šį rodiklį vis dar gerokai lenkiame ES vidurkį (4,4 proc.) ir pažangiąsias Šveicariją (2,6 proc.) bei Jungtines Amerikos Valstijas (1,5 proc.). Vis tik nuo 2013 m., kuomet pasiekėme 8,9 proc. alkoholiui ir tabakui skirtų išlaidų dalies istorinį antirekordą, padarėme rimtą pažangą į teigiamą pusę.

Šiandien vidutinis lietuvis maistui ir gėrimams skiria beveik 20 proc., būsto išlaikymui, apstatymui ir komunaliniams patarnavimams – 17,9 proc., transportui ir susisiekimo paslaugoms – 15,7 proc., rūbams ir avalynei – 6,8 proc., o sveikatai – 6,2 proc. visų savo išlaidų. Dėl sveikatos apsaugos sistemų skirtumų, amerikiečiai ir šveicarai šioms reikmėms skiria gerokai daugiau lėšų.

Rūbams ir avalynei skiriame beveik 7 proc. visų išlaidų – šiek tiek daugiau nei vidutinis europietis, o palyginti su šveicarais ir amerikiečiais, net dvigubai daugiau. Tai lemia ir kainų skirtumai. Eurostat duomenimis, Lietuvoje parduodamos aprangos ir avalynės kainos jau senokai 3-5 proc. lenkia ES šių prekių kainų vidurkį. Tuo tarpu už sienos esančioje Lenkijoje jos vis dar ES vidutinių nesiekia. Palyginti su Lenkija, Lietuvoje parduodami drabužiai kainuoja 10 proc. brangiau, o avalynė – net 15 proc.

Vidutiniškai Europos Sąjungoje gyventojai santykinai daugiausiai išleidžia namų apyvokai, apstatymui ir komunalinėms paslaugoms. Amerikiečių ir šveicarų išlaidose ši dalis taipogi didžiausia. Beje, amerikiečiai didelę dalį lėšų – net 18,5 proc. – skiria transporto reikmėms. Ir nors, palyginti su Vakarų Europos šalimis, JAV gerokai pigesni degalai, kelionių išlaidos ten didesnės. Tą lemia JAV urbanistinė specifika – miestai nėra koncentruoti, geografiškai plačiai driekiasi priemiesčių rajonai, tad kasdienių kelionių atstumai yra gerokai didesni, nei Europoje.