I. Genytė-Pikčienė: po duobės pernai pramonė augina istorinius rekordus

Į antrąjį ketvirtį pasislinkęs karantinas ir kiti pandemijos keliami iššūkiai Lietuvos gamintojams – nė motais! Nors aplinkybės neeilinės, šiemet jie stebina dviženkliu produkcijos augimu ir kelia visos ekonomikos temperatūrą.

Apdirbamoji pramonė ne veltui vadinama Lietuvos ekonomikos stuburu – tai svarbiausias mūsų eksportuotojas, sukuriantis didžiausią Lietuvos ūkio pridėtinės vertės dalį. Be to, šis sektorius suneša kone daugiausiai pajamų į biudžetą ir aktyvuoja ilgiausias pridėtinės vertės grandines šalies viduje.

Kas mėnesį vis geresni rezultatai. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, apdirbamosios gamybos šakos sausio-liepos mėnesiais sukūrė net 18,3 proc. daugiau produkcijos nei per atitinkamą pernai metų laikotarpį. O jei atmestume naftos produktų perdirbimo įtaką, likusios šakos savo produkciją augino net 19,5 proc. per metus. Vertinant pramonės rezultatus pamėnesiui, liepa – tai aštuntas mėnuo iš eilės, kuomet pramonės produkcija augo. Tokie rezultatai ne tik užlygina pandemijos smegduobes sektoriaus vystymesi, bet ir augina naujus produkcijos apimčių rekordus.

Palankesnės aplinkybės naftos perdirbimui. Paprastai, kad lengviau būtų vertinti pramonės sektoriaus sveikatą, ekonomistai stebi apdirbamosios pramonės be naftos produktų rodiklį. Vienos įmonės – „Orlen Lietuva“ – vaidmuo bendrojoje apdirbamosios pramonės produkcijoje yra reikšmingas ir gerokai iškraipo jos rezultatus. 2020-ieji naftos perdirbimo šakai buvo kupini iššūkių. Rinkos disbalansai, smukusi naftos produktų paklausa ir kritusios maržos paveikė ir Lietuvos mineralinių produktų gamybą. Tačiau šiemet perdirbimo maržoms atsitiesus, sparčiai gerėja ir šakos produkcijos rezultatai.

Reagentų gamybos proveržis kelia chemijos pramonės rezultatus. Vieną reikšmingiausių proveržių šiemet padarė chemijos pramonė, o tiksliau „Thermo Fisher Scientific Baltics“ kompanija. Šios įmonės testavimo komponentų ir reagentų vakcinoms gamybos plėtra – kertinė priežastis, kodėl porąkart išaugo chemijos pramonės produkcija bei eksportas. Ši pergalė Lietuvos ūkiui labai savalaikė – pavyko pasinaudoti dėl pandemijos atsivėrusiomis nišomis ir taip kompensuoti skaudžius praradimus kitose nukentėjusiose ekonominėse veiklose. Be to, koronavirusui gąsdinant pasaulį vis naujomis mutacijos formomis, panašu, kad ši niša greit neužsivers ir pandemijos iššūkiai Lietuvai neš bent jau ekonominę naudą.

Analitikus džiugina, kad šis įspūdingas ir toks savalaikis apdirbamosios pramonės šuolis nėra sąlygotas vien keleto „banginių“ sėkmės. Net ir atmetus stambias ir koncentruotas mineralinio kuro ir chemikalų pramonės šakas, likusiems gamintojams taipogi pavyko pasiekti dviženklius metinio augimo tempus, o birželį jų pagamintos produkcijos apimtys (palyginamosiomis kainomis) buvo didžiausios istorijoje. Antrąjį ketvirtį įspūdingais rezultatais džiugino baldų, medienos ir metalo gaminių, gumos ir plastikų pramonė – metinis šių gamybos šakų augimas siekė atitinkamai net 50 proc., 44 proc., 31 proc. ir 20 proc.

Pasaulinė aplinka gamintojams palanki. Vakcinacijos proveržis ir apribojimų laisvinimas, gamybos ir vartojimo staigus atsigavimas, sulaistytas beprecedentėmis vyriausybių skatinimo lėšomis – aplinkybės, kursčiusios paklausos žaliavoms, tarpinio ir galutinio vartojimo prekėms šuolį. Tačiau jį gamintojai ir tiekėjai pasitiko pustuščiais sandėliais ir po karantino praretėjusiomis darbuotojų gretomis. Karantinas ir kiti suvaržymai išbalansavo gamybos procesus, sutraukė tiekimo ir logistikos grandines, kurios atsikuria lėtai ir norintiems greičio daug kainuoja. Pandemijos paveldas – lokalūs prekių, detalių ir žaliavų deficitai ilgainiui virto globaliais. Tokia aplinka pakurstė paklausos šuolį, kainų augimą ir apsukriems bei greitai prisitaikantiems prie naujų sąlygų didino galimybes užsidirbti.

Gamintojų ateities lūkesčiai aukščiausi nuo 2008 metų bumo laikų. Antrąjį ketvirtį Europos Komisijos skelbiamas sezoniškai išlygintas pramonės pasitikėjimo rodiklis išsiropštė į teigiamą zoną ir gegužę fiksavo rekordinį lygį nuo pat 2008 m. liepos. Birželį tiek bendrų, tiek eksporto užsakymų vertinimai fiksavo naujus rekordus. Vis dėlto, liepos mėnesį gamintojų optimizmas šiek tiek atvėso. Augant nerimui dėl didžiųjų pasaulio ekonomikų atsigavimo tvarumo, mūsų gamintojai kiek santūriau vertino produkcijos paklausos ir apimčių bei pardavimo kainų perspektyvas.

Kad mūsų gamintojai aktyviai naudojasi popandeminiu eksporto rinkų atsigavimu, rodo ir kapitalo panaudojimo lygis. Šių metų trečiąjį ketvirtį šis rodiklis pašoko iki 78 proc. – aukščiausio lygio per visą šio rodiklio stebėsenos istoriją. Viena vertus, šis rezultatas džiugina – mūsų gamintojai sėkmingai išnaudoja palankų momentą plėtrai. Kita vertus, jis įspėja, kad galimybių ribos jau visai čia pat. Norint išlaikyti aukštesnį augimo tempą, būtina didinti gamybos pajėgumus investuojant, atnaujinant įrengimus, efektyvinant procesus, keliant našumą.