INVL Logo

I. Genytė-Pikčienė: pandemijos atokvėpis vasarą lėmė atlyginimų šuolį

Pirmajam karantinui pasibaigus, ekonomikos pulsas Lietuvoje staigiai pasitaisė. Gyventojų optimizmas ir vartojimas leido atsigauti į vidaus rinką orientuotiems verslams. Jau gegužę mažmeninės prekybos atstovai džiūgavo visiškai susigrąžinę savo klientus į parduotuves, o vasaros mėnesiais ir rugsėjį jų prekybos apyvartos jau mušė naujus rekordus.

Visai sėkmingai su pandemijos iššūkiais tvarkėsi ir eksportuojantys sektoriai. Daliai jų pavyko didinti vaidmenį net ir smunkančiose eksporto rinkose. Žemės ūkis šventė labai aktyvų ir sėkmingą sezoną, augant viešosioms investicijoms, sezono įkarštyje darbų nestigo ir statybų sektoriui. Laiku pasibaigęs karantinas padovanojo itin aktyvų ir sėkmingą vasaros sezoną COVID-19 smaigalyje atsidūrusioms maitinimo ir apgyvendinimo veikloms.

Taigi, darbo rinkos aktyvumas grįžo į įprastas vėžias. Pajudėjus užsakymams, atsirado daug laisvų darbo vietų, o karantino praretintos dirbančiųjų gretos ėmė staigiai pildytis. Beje, dėl pandemijos grėsmių dalis darbuotojų iš trečiųjų šalių išvyko, tad sezono įkarštyje pritrūkus darbo jėgos, teko siūlyti aukštesnes algas.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas ant popieriaus šių metų trečiąjį ketvirtį palyginti su antruoju šoktelėjo 4 proc. Atlyginimai kilo tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje atitinkamai po 5,2 proc. ir 2,1 proc. Per metus vidutinis bruto darbo užmokestis išaugo 10,4 proc.

Toliau didėja atotrūkis tarp privataus ir viešojo sektoriaus atlyginimų. 2018 m. algos viešajame sektoriuje pradėjo augti gerokai sparčiau už atlyginimų vidurkį privačiame sektoriuje. Ši tendencija tęsiasi iki šiol: vidutinis viešojo sektoriaus darbo užmokestis jau trečius metus iš eilės kyla dviženkliais tempais. Šviežiausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad net ir pandemijos akivaizdoje jis nepraranda pagreičio.

Šių metų trečiąjį ketvirtį algos ant popieriaus viešajame sektoriuje buvo net 12,7 proc. didesnės, nei atitinkamą laikotarpį prieš metus. Nenuostabu, kad dėl susiklosčiusios situacijos ir kylančių išbandymų, jis ypač sparčiai augo sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojams. Jiems vidutiniškai per metus darbo užmokestis padidėjo net 20,5 proc. Sparčiau už šalies vidurkį kilo atlyginimai ir valstybės tarnautojams, specialistams krašto apsaugos ir privalomojo socialinio draudimo srityse. Švietimo sektoriaus darbuotojams atlyginimai išaugo tiek, kiek vidutiniškai šalyje – 10,4 proc. Tuo tarpu, privačiame sektoriuje atlyginimų augimo vidurkis buvo žemesnis – 9,3 proc.

COVID-19 pandemijos keliami iššūkiai tik dar labiau pagilins atotrūkį dar atlyginimų vidurkio privačiame ir viešajame sektoriuje. Daugelis įmonių tokio neapibrėžtumo akivaizdoje dėliojasi biudžetus itin atsargiai ir darbuotojams optimistinių pažadų nedalina. Šaltasis sezonas grasino antrąja banga, pildosi ne pats švelniausias scenarijus, tad verslas mobilizuojasi ir kaupia atsargas nenumatytiems atvejams.

Viešajame sektoriuje nuotaikos šiek tiek kitokios. Priešingai nei per 2009 m. krizę, niekas neketina veržtis diržų ir kardinaliai karpyti biudžeto išlaidų. Šios krizės problemas tiek Lietuva, tiek likusi Europa nusiteikusi nuplauti pinigais. Tad tokiomis fiskalinės ekspansijos aplinkybėmis, atlyginimai viešajame sektoriuje ir toliau bus keliami.

Tai nėra blogai. Nekonkurencingi atlyginimai viešajame sektoriuje kenkia jo, kaip darbdavio, patrauklumui tiek dabar bandant pritraukti kvalifikuotų specialistų, tiek kalbant apie ateitį – stengiantis pritraukti jaunimą rinktis atitinkamas specialybes. Viešojo sektoriaus atlyginimams nespėjant su privačiais, nuvertėja pamatinės mokytojų, gydytojų, policijos, ugniagesių ir pan. profesijos, jų nesirenka gabiausi. Taip neturi būti, nes šie specialistai – kiekvienos sėkmingos valstybės pamatas.

Atlyginimų perspektyvos kitąmet. Nors pandemijos antroji banga įsismarkauja ir neapibrėžtumas išlieka didelis, vis tik kitąmet atlyginimai vidutiniškai Lietuvoje smukti neturėtų. Tam jau yra keletas objektyvių priežasčių. Pirmiausia, kitų metų valstybės biudžete jau sukalti kuoliukai, dėl tolesnio algų viešajame sektoriuje kėlimo. Numatyta padidinti bazinės pareiginės algos didį, o tai palies visus valstybės tarnautojus, valstybės pareigūnus, teisėjus, karius, politikus, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojus, tarp kurių patenka ir socialiniai darbuotojai, pedagogai, ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojai.

Be to, nuo kitų metų žadama aukštinti ir atlyginimų „grindis“. Mėnesinę minimalią algą planuojama kelti 35 eurais iki 642 eurų „ant popieriaus“, arba 460 eurų „į rankas“. Paprastai, šis impulsas nuvilnija ir atlyginimų kopėčiomis aukštyn. Vis tik šių metų paskutiniai mėnesiai ir kitų metų pirmasis pusmetis verslui vis dar bus itin sudėtingas kovojant su pandemija ir jos ekonominėmis pasekmėmis. Labiausiai pažeisti sektoriai apsiribos tikslais išgyventi ir išsaugoti kuo daugiau darbo vietų, galimybės kelti atlyginimus bus ribotos. Tačiau Lietuvos ekonomika – tarp COVID-19 atspariausių Europos Sąjungoje. Taigi šaltajam sezonui pasibaigus, darbo rinkos pulsas normalizuosis, o antrojoje metų pusėje galime tikėtis, kad atlyginimų augimas palaipsniui atsities.