I. Genytė-Pikčienė: pandemija nesutrukdė Lietuvai auginti viduriniąją klasę

Šviežiausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant pandemijos iššūkių, daugėjo aukštesnius atlyginimus gaunančių gyventojų. Tai išties geros žinios, patvirtinančios, kad pernykštė sveikatos ir ekonominė krizė nepristabdė Lietuvos pasiekimų stiprinant viduriniosios klasės pamatus.

Palyginti su 2019 m. spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje net beveik 9 proc. punktais sumažėjo dalis darbuotojų, gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginį, bet mažiau nei 800 eurų. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – net 4 proc. punktais pūtėsi gaunančių nuo 1001–1300 eurų dirbančiųjų dalis. Po 1-2 proc. punktus didėjo darbuotojų dalys ir visose aukštesniuose darbo užmokesčio rėžiuose. Tuo tarpu dalis darbuotojų, gavusių mėnesinį minimalų atlygį ir mažiau, beveik nepasikeitė.

Tam įtakos turėjo ir atlyginimų augimas viešajame sektoriuje. Viešojo sektoriaus atlyginimai jau trečius metus iš eilės kyla gerokai sparčiau, nei privačiame sektoriuje. Algų šuolis viešajame sektoriuje buvo itin ryškus pernai metų antroje pusėje, pakėlus atlyginimus mokytojams ir išmokėjus priedus sveikatos sistemos darbuotojams. Privačiame sektoriuje atlyginimai kilo šiek tiek lėčiau ir atotrūkis tarp viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų vidurkio toliau plėtėsi. Tiesa, negalima šių skirtumų vertinti paviršutiniškai. Dalį privataus sektoriaus atlyginimų slepia ekonominis šešėlis, kai viešajame sektoriuje atlyginimai yra mokami skaidriai. Be to, viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų atotrūkis yra stebimas daugelyje išsivysčiusių šalių.

Skirtingas kvalifikacijų poreikis lemia atotrūkį tarp atlygio vidurkių viešajame ir privačiame sektoriuose. Paprastai viešajame sektoriuje dirba gerokai daugiau kvalifikuotą darbą dirbančių darbuotojų nei privačiame. Tą rodo ir Statistikos departamento paskelbtas darbuotojų pasiskirstymas: iki 1300 eurų gauna santykinai daugiau privataus sektoriaus darbuotojų, o virš 1300 eurų – viešojo.

Tiesa, talentų medžioklėje, kur atlyginimų kartelė itin aukšta, viešasis sektorius retai kada sudalyvauja dėl griežtai apibrėžtų atlyginimų rėžių ir ribotos erdvės deryboms. Dėl šios priežasties ir Lietuvoje virš 3001 eurų gaunančių darbuotojų privačiame sektoriuje yra šiek tiek daugiau nei viešajame.

Sektoriniu pjūviu vertinant, išsiskiria informacinių technologijų ir ryšių sektorius. Jame net beveik 28 proc. dirbančiųjų gauna virš 3000 eurų bruto atlygį. Nedaug atsilieka finansų ir draudimo sektorius, kuriame beveik ketvirtadalis dirbančiųjų gauna daugiau nei 3000 eurų atlyginimus „ant popieriaus”.

Priešingame skalės gale – pandemijos smaigalyje atsidūrusi maitinimo ir apgyvendinimo veikla. Šiame sektoriuje net dešimtadalis dirbančiųjų gauna mėnesinį minimalų atlyginimą ir tik 0,8 proc. dirbančiųjų – virš 3000 eurų. Tokią atlygio struktūrą šiame sektoriuje lemia tai kad čia vyrauja nekvalifikuoto, ar aukštos kvalifikacijos nereikalaujančio darbo vietos.

Apibendrinant, Statistikos departamento duomenys tik patvirtina, kad Lietuvos ekonomikai pandemijos smūgis nebuvo kritinis. Jis telkėsi tik tiesiogiai karantino paveiktose veiklose, o didesnei darbuotojų daliai finansinė padėtis per metus pagerėjo.