INVL Logo

I. Genytė-Pikčienė: Lietuvos ūkis pernai atsilaikė, bet tai tik dalis kliūčių ruožo

Nepaisant akistatos su karo kaimynyste, plėtrą ir investicijas paralyžiuojančiu neapibrėžtumu, energetikos kainų šoku ir pokyčiais eksporto geografijoje, Lietuvos ekonomika pernai pademonstravo stuburą.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus didėjo 1,9 proc., o pašalinus darbo dienų ir sezono įtaką – 2,2 proc. Tiesa, ketvirtiniai duomenys rodo, kad BVP augimas palaipsniui išsikvėpė ir ūkio stabtelėjimo šiemet neišvengsime. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo 1,7 proc. mažesnis nei ankstesnį ketvirtį, o palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus jis smuktelėjo 0,4 proc. Vis dėlto, metus išgyvenome gerokai sėkmingiau, nei buvo nuogąstauta prasidėjus karui.

Lietuvos ūkio atsparumą pernai lėmė tai, kad tiek eksportuojančios, tiek į vidaus rinką orientuotos įmonės pernykštes negandas pasitiko su sveika subalansuotos plėtros inercija, solidžiomis privataus sektoriaus finansinėmis atsargomis, žemu įmonių, gyventojų ir valstybės įsiskolinimu, o tai didino Lietuvos ūkio manevro laisvę itin sudėtingų išbandymų akivaizdoje.

Metiniu gamybos apimčių smukimu 2022-uosius užbaigė pramonė. Šiaip jau apdirbamoji pramonė stipriai prisidėjo prie gero metinio BVP rezultato – per metus realios šio sektoriaus produkcijos apimtys pernai išaugo 9,5 proc. vis dėlto,  2022-ųjų pabaigoje apdirbamosios gamybos produkcijos augimas išsikvėpė, o šiuos metus sektorius pasitiko nuosmukiu.

Nepalanki išorinė aplinka užgniaužė kertinių mūsų eksporto rinkų plėtrą, natūralu, kad tai veikė svarbiausio Lietuvos eksportuojančio sektoriaus rezultatus. Be to, energetikos kainų šokas paveikė jai itin imlias trąšų, metalų, statybinių medžiagų ir kt. šakas, o atlėgus COVID pandemijai, neigiamai suveikė ir bazės efektas reagentų gamybos apimčių dinamikoje.

Gamybos apimčių smukimas – rimtas signalas, kad ir išorinė paklausa nusilpus ir eksporto rinkų apetitas mūsų prekėms ir paslaugoms sumenkęs. Gamintojų laukia sudėtinga distancija: nestabilios energijos kainos, net ir ūkiui stagnuojant sparčiai kylančios darbo sąnaudos, sudėtingesnė kredito aplinka ir smukusios ES užsakymų apimtys byloja apie šio kertinio Lietuvos ekonomikos sektoriaus atokvėpį ir iššūkius Lietuvos eksporto konkurencingumui.

Vartotojai lengvai nesileido šokdinami infliacijos. Nors kainos kilo dviženkliais tempais ir Lietuva kiaurus metus rikiavosi ES viršūnėje pagal infliacijos rodiklį, gyventojai savo vartojimo elgsenos reikšmingai nekeitė. Mažmeninės prekybos apyvartų augimas (atmetus kainų pokyčių įtaką) išsikvėpė tik metų viduryje, ilgainiui buvo galima stebėti šiek tiek kuklesnius nei 2021 m. rezultatus. Vis dėlto, vertinant to meto kainomis, mažmeninės prekybos sektorius kas mėnesį mėgavosi vis naujais prekybos apyvartų rekordais, lūžis įvyko tik pačioje pernai metų pabaigoje.

Vis dėlto, ketvirto ketvirčio operatyvioji statistika ir išankstinis BVP įvertis rodo, kad ekonomikos augimas išsikvėpė ir tam tikro stabtelėjimo neišvengsime. Pakilus horizontaliai visų būtiniausių prekių ir paslaugų kainoms, namų ūkiai jau priversti keisti elgseną ir mažinti realias vartojimo apimtis.

Ši tendencija dar labiau išryškės šiemet. Nors kainos taip stipriai nebeaugs ir turėtų būti mėnesių, kuomet stebėsime defliaciją, tačiau paskolų turintys gyventojai labiau pajaus aukštesnių palūkanų normų spaudimą. Sunkėjat skolų aptarnavimo naštai, mažiau lėšų liks vartojimui.

Ko laukti šiemet? Vangesnės ūkio raidos fazės išvengti, panašu, nepavyks, ji nusistūmė į šiuos metus. Nors 2023 m. vis dar skendi dideliame neapibrėžtume tiek dėl geopolitinių rizikų, tiek dėl miglotų kertinių pasaulio ekonomikų raidos perspektyvų, Lietuva, tikėtina, neišvengs negilaus slystelėjimo į recesijos teritoriją (-0,5 proc.).

Lietuvos ūkio stabtelėjimo priežastys objektyvios: karas pašonėje, dėl neapibrėžtumo, paaštrėjusių rizikų ir kylančių palūkanų normų, kuklesnis verslo apetitas investicijoms ir plėtrai, žemas kertinių eksporto rinkų vartojimo apetitas, energetinė krizė ir stipriai išaugusios kone visų gamybos veiksnių sąnaudos, kylančios palūkanų normos ir mažėjantis likvidumas rinkoje. Tai, iš dalies, lems ir techniniai matematiniai veiksniai – pastaruosius porą metų Lietuvos ekonomika augo itin sparčiai, tad bus sunku pranokti šiuos rekordinius rezultatus, kai išorinė aplinka kardinaliai pasikeitusi.