I. Genytė-Pikčienė: Lietuva švelnios recesijos neišvengs, bet tam yra pasiruošusi

Šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs sparčiau negu prognozuota pavasarį, tačiau kitąmet laukia negili recesija. Dirbantieji ir ateinančiais metais gali tikėtis palyginti spartaus atlyginimų augimo, gerokai lėčiau augs kainos, o nedarbo rodikliai keisis neženkliai. Nors ekonomikos laukia iššūkiai, Lietuva tam yra pasirengusi.

Apžvelgdama Lietuvos ekonomikos situaciją ir perspektyvas, INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė šių metų BVP augimo prognozę kilsteli nuo 1,3 proc. iki 1,7 proc., tačiau kitąmet, anot jos, Lietuvos ūkis slystels į negilią 0,5 proc. recesiją.

INVL ekonomistė pabrėžia, kad besitęsiantis karas, energetikos krizė, įsisiautėjusi infliacija ir sparčiau nei tikėtasi kylančios palūkanų normos niaukia pasaulio ekonomikos perspektyvas.

Dėl neapibrėžtumo bjūra namų ūkių vartojimo apetitas, o verslas jaučia skaudžias tiekimo grandinių disbalanso pasekmes. Dėl pailgėjusių tiekimo terminų įmonės tiek šiapus, tiek anapus Atlanto sunkmetį pasitinka brangių išteklių gausiai užpildytais sandėliais. Manevro laisvę gerokai siaurina aukštos einamosios energijos ir darbo sąnaudos bei sumenkęs vartojimo apetitas ir produkcijos paklausa.

„Rekordinei infliacijai užsmaugus vidaus paklausą, o mūsų kertinei eksporto rinkai Vokietijai nyrant į recesiją, tikėtis mažos atviros Lietuvos ekonomikos augimo – sunku. Agresorių kaimynystė ir karas pašonėje meta neapibrėžtumo ir reputacinį šešėlį. Nepalanki ateinantiems metams ir aukštai iškelta palyginamosios bazės kartelė“, – teigia ekonomistė.

Dosnios valdžios pagalbos priemonės slopins nuosmukį

I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad Lietuvos ūkis iššūkiams yra pasiruošęs, o išorinių šokų padarinius ekonomikai reikšmingai slopins numatomos dosnios kontraciklinės valdžios fiskalinės priemonės.

„Rusijos sukeltą energetinį šoką Europos Sąjungos šalių vyriausybės atremia dosnios pagalbos skydais ir investicijomis į skubią energetinę transformaciją. Tai padės Europai išvengti socialinių neramumų, o įmonėms ir gyventojams ištverti iššūkių kupiną ekonominę žiemą: apsisaugoti nuo bankrotų lavinos, energetinio skurdo ir išsaugoti sveikus užimtumo rodiklius“, – sako INVL vyriausioji ekonomistė.

Anot jos, Lietuva tiesiog neturi kito pasirinkimo. Kol nacionaliniu ir ES lygmeniu bus išspręstos dujų trūkumo ar nepakankamos pigios elektros generacijos problemos, privalu išlaikyti nesugriuvusią Lietuvos ekonomikos struktūrą, darbo vietas ir neprarasti konkurencingumo tarptautinėje plotmėje.

Valdžios pagalbos priemonės padidins įmonių manevro laisvę, tad darbo rinkos situacija neturėtų stipriai subjurti. Nedarbo lygis vasaros pabaigoje siekė 5,2 proc. ir buvo žemiausias nuo 2007 – 2008 m. ekonomikos bumo laikų.

INVL prognozėmis, šiemet vidutinis metinis nedarbo lygio rodiklis sieks 6 proc., o kitąmet padidės iki 7,2 proc. Tačiau, darbuotojų trūkumo problema Lietuvoje yra struktūrinė ir susidariusį darbo jėgos pasiūlos perviršį ekonomika netruks įdarbinti.

„Nepaisant nepalankių makroekonominių aplinkybių, atlyginimų augimas kitąmet išliks spartus. Šiemet vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus išaugs 12,5 proc., o kitąmet – 7 proc. Tam įtakos turės dešimtadaliu didinamas viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondas ir net 15 proc. nuo sausio išaugsianti minimali mėnesio alga. Šis impulsas nebus tik lokalus, paprastai jis nuvilnija per pajamų vertikalę aukštyn paveikdamas ir atlyginimus, mokamus už kvalifikuotą darbą“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė.

Palūkanos augs, infliacija grįš į vienženklę zoną

INVL vyriausioji ekonomistė įspėja, kad dėl, tikėtina, vangesnės ekonominės raidos kitąmet biudžeto deficito lygis gali būti dar didesnis negu biudžeto projekte planuojami 4,9 proc.

„Rinkose sparčiai kylant skolinimosi kainai nepasilikti manevro laisvės yra rizikinga. Tokio neapibrėžtumo sąlygomis Lietuvos biudžeto lėšos turėtų būti leidžiamos kuo taupiau ir taikliau, tad derėtų pergalvoti horizontalias pagalbos priemones gyventojams, o priešrinkiminiam politikų pageidavimų koncertui Seime šiemet sakyti griežtą ne“, – akcentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, palūkanų normų didinimo distancijos pabaigos dar teks palaukti.

„Euras dolerio atžvilgiu yra labiausiai nusilpęs savo istorijoje. Tai nuo žaliavų importo priklausomai euro zonai labai neparanku – pigus euras dar labiau kelia žaliavų kainas ir didina infliaciją. Kad paremtų valiutą, Europos centrinis bankas privalės tęsti palūkanų normų kėlimo distanciją, o tai didins paskolų aptarnavimo kainą tiek ekonomikos dalyviams, tiek vyriausybėms“, – teigia ekonomistė.

Kalbėdama apie aukščiausią per ketvirtį amžiaus metinės infliacijos lygį INVL ekonomistė akcentuoja, kad tai didele dalimi importuoto šoko ir neatliktų namų darbų energetikos ūkyje rezultatas.

Vis dėlto, žemyn smingantys žaliavų kainų indeksai ir pesimistiški pasaulio ekonomikos dalyvių lūkesčiai leidžia tikėtis, kad infliacijos šokas palaipsniui išsikvėps ir kitąmet grįš į vienženklę zoną.

INVL prognozėmis vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 19 proc., tačiau 2023 m. vartotojų kainos per metus vidutiniškai kils 5 proc.

Makroekonominės apžvalgos įrašą galite peržiūrėti čia: