I. Genytė-Pikčienė: BVP šuolis – ne tik žemos palyginamosios bazės pasekmė

Po karantino barjerais apsunkintos distancijos stebime spartų ir subalansuotą ekonomikos atsigavimą. Statistikos departamento duomenimis, per trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP išaugo 0,4 proc., o palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus – 8,6 proc.  Prie puikius rezultatus demonstruojančių eksportuotojų antrąjį ketvirtį prisijungė ir kitos energingai nuo dugno atsispyrusios veiklos.  

Kad ekonomika šoktels gerokai sparčiau nei įprastai, leido tikėtis itin žema pernykštė palyginamoji bazė. Antrasis ketvirtis pernai buvo sukaustytas pandemijos ne tik Lietuvoje, bet ir kertinėse eksporto rinkose. Dėl to tuomet Lietuvos ekonomika krito 4,6 proc. per metus – tai giliausias nuosmukis nuo pat 2009 m. Didžiosios recesijos.

Vis dėlto, sparti BVP plėtra šių metų antrąjį ketvirtį – ne tik žemos palyginamosios bazės rezultatas. Stebint operatyviuosius duomenis, sinchroniškai dviženkliais tempais kilo tiek eksportuojančių, tiek į vidaus rinką orientuotų veiklų rezultatai.

Šių metų pradžioje nuosmukio Lietuvos ūkiui pavyko išvengti dėl pramonės, svarbiausios Lietuvos eksportuotojos, sėkmės. Antrąjį ketvirtį jos rezultatai dar pagerėjo. Karantino sąlygotas prekių ir žaliavų deficitas, paklausos šuolis atsigaunant pasaulio ekonomikai, tiekimo grandinių trumpėjimas, kainų augimas – aplinka, kurią mūsų eksportuotojai išnaudojo ir Lietuvoje gamintais reagentais net pavyko tiesiogiai prisidėti prie kovos su pandemija. Tai su kaupu kompensavo skaudžius praradimus skaudžiausiai nukentėjusiuose sektoriuose ir leido pramonininkams fiksuoti produkcijos augimo rekordus.

Antrąjį ketvirtį įsibėgėjo ir į vidaus rinką orientuotos ekonominės veiklos. Karantine įkalinti gyventojai susitaupė nemenkas sumas, kurių nemaža dalis, atlaisvinus karantiną, liejasi į ekonomiką vartojimo pavidalu. Dėl šių priežasčių mažmeninės prekybos apyvartos, palyginamosiomis kainomis, šoktelėjo net beveik 23 proc. per metus, sparčiai didina apsukas ir karantino iškamuoti maitinimo paslaugų atstovai. Be to, stebėjome išskirtinį aktyvumą nekilnojamojo turto rinkoje, kuris neleido tinginiauti statybų sektoriaus atstovams. Dėl didžiulio gyventojų susidomėjimo būstu būtent šio segmento statybos II ketvirtį kilo sparčiausiai – net 30 proc. per metus. Tuo tarpu, negyvenamųjų pastatų statybų darbų apimtys per metus augo 7,5 proc., o inžinerinių statinių – tik 0,3 proc.

Vis dėlto, džiaugsmą ir optimizmą ima temdyti galimo perkaitimo rizika. Energingas mūsų ekonomikos atsigavimas, rekordiškai žemų palūkanų normų aplinka, gera gyventojų finansinė būklė ir vartojimo šuolis bei ekonominei sveikatai perteklinis fiskalinis skatinimas – perkaitimo procesams palanki terpė, o aukštesnė infliacija – viena iš jo išraiškų. Nors šiuo metu infliacinį foną lemiantys veiksniai atrodo laikini, vis dėlto,  perkaitimo scenarijaus atveju, įsisukus kainų-atlyginimų augimo spiralei infliacija gali dar labiau įsibėgėti. Nes ECB, matuojantis vidutinę regiono temperatūrą, dėl kelių jaunų šalių palūkanų normų nelies, o fiskalinės politikos priemonės kol kas išlieka ekspansinės ir jau veikia procikliškai.