Kiekvienas dirbantis žmogus stengiasi pasirūpinti savo asmeninių finansų stabilumu ir tvarumu. Tačiau nepalankūs demografiniai pokyčiai ir niūrios prognozes verčia suprasti, kad mūsų pajamos senatvėje ilgainiui vis labiau priklausys nuo šiandienių pastangų.
DaugiauBaigiantis metams visada sveika stabtelti, grįžtelėti atgal, perkošti mintimis svarbiausius įvykius ir pasidžiaugti, kad ne veltui švaistėm laiką. Lietuvai, kaip ir visam pasauliui šie metai buvo netipiniai.
DaugiauPirmajam karantinui pasibaigus, ekonomikos pulsas Lietuvoje staigiai pasitaisė. Gyventojų optimizmas ir vartojimas leido atsigauti į vidaus rinką orientuotiems verslams.
DaugiauGyventojų vartojimo įpročiai atskirose šalyse labai skiriasi. Tą lemia nevienodas pragyvenimo lygis, tradicijų ir papročių įvairovė, kultūrinės ypatybės, klimatas, gamtinės sąlygos ir daug kitų aplinkybių.
DaugiauPavasarį nuosmukį patyrusi Lietuvos ekonomika vėl atsitiesė. Statistikos departamento duomenimis, per trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP ūgtelėjo 3,7 proc. ir praktiškai buvo toks pats, kaip atitinkamą laikotarpį prieš metus. Šis rezultatas nenustebino – kad ekonomikos pulsas po karantino grįžo į įprastą ritmą, jau kurį laiką iliustravo operatyvieji atskirų sektorių duomenys.
DaugiauSpalį Seime – serialo „2021-ųjų biudžetas“ premjera. Kaip ir priklauso, ją gaubia paslaptis: kadangi šių metų biudžetas taip ir nebuvo pakoreguotas užklupus krizei, tai 2021 m. skaičius lyginame su 2020-ųjų butaforija, kuri iš šiandienio taško vertinant, tolokai nuo realybės. Kulminacija, tikėtina, taipogi nenuvils, nes galutinį sprendimą dėl to, kaip kitąmet bus naudojami mūsų visų sumokėti mokesčiai į biudžetą, spręs jau naujasis Seimas.
DaugiauKainų tendencijos Lietuvos gyventojams – itin jautrus klausimas. Pastaruosius keletą metų „Eurobarometro“ apklausose būtent kylančias kainas ir infliaciją, kaip opiausią šalies problemą, įvardina daugiau nei pusė visų apklaustų lietuvių.
Daugiau