Šeimos finansinis saugumas priklauso nuo išlaidų planavimo. I dalis.

Kur taupyti? INVL eksperto patarimai.

INVL Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Jei šiandien Jūsų vaikai maži – greit ateis diena, kuomet jie gaus teisę vairuoti ir ims svajoti apie automobilį, norės studijuoti gerame (brangiame) universitete, susituoks ir norės įsigyti būstą. Visiems šiems gyvenimo įvykiams paspirtimi neretai tampa tėvai.

Didžioji dauguma (72,2 proc., 2017 m. duomenimis) lietuvių santaupas yra vis dar linkę kaupti namuose arba einamosiose banko sąskaitose.

Taigi, 20 metų taupydami ir kas mėnesį atsidėdami po 100 eurų, sukauptumėte 24 000 eurų. Iš pirmo žvilgsnio – tai visai solidi suma, kurios pakaktų vaikui nupirkti pirmąjį automobilį ir sumokėti pradinį įnašą nekilnojamajam turtui įsigyti. Šiandienos kainomis.

Tačiau „INVL Asset Management“ ekspertų skaičiavimais, per praėjusius 20 metų, euro perkamoji galia sumažėjo 38 procentais.

Po 20 metų už sutaupytus 24 000 eurus įsigyti bus galima tik tiek, kiek šiandien įpirktumėme už 14 880 eurų.  Kitaip sakant, pakaktų tik automobiliui arba tik pradiniam įnašui už nekilnojamąjį turtą.

Norintiems pasirūpinti šeimos ateitimi tenka mokytis ne tik aktyviai taupyti, bet ir efektyviai investuoti. Kitaip tariant, finansinį saugumą užtikrinti per du dėmenis: žinojimą, kaip pinigų atsidėti ir išmanymą, kur juos dėti.

Kaip atsidėti?

Ekspertai rekomenduoja kiekvienam asmeniui ar šeimai 20 proc. savo pajamų skirti taupymui ar investavimui. Reta šeima tokią sumą galės atsidėti iš karto, bet tai tikrai įmanoma per kiek ilgesnį laikotarpį.

• Pirmiausia, derėtų pradėti stebėti savo išlaidas. Jas užsirašant popieriuje ar tam skirtose programėlėse jau po poros mėnesių galėsite analizuoti, kur keliauja jūsų pinigai.
• Kitas žingsnis – suskirstyti išlaidas į būtinąsias ir nebūtinas bei imti mažinti pastarąsias.
• Toliau peržvelkite būtinąsias išlaidas ir įvertinkite, galbūt galite persiderėti su tiekėjais dėl kainų. Labai geras pavyzdys – elektros tiekimas. Liberalizavus rinką, vartotojai galės patys pasirinkti tiekėją ir, galbūt, gauti palankesnes kainas.

Kur dėti pinigus?

Amerikiečiai net netekę darbo turi lėšų pragyvenimui. Ir ne dėl to, kad jiems padėtų valstybė. Jie – įpratę investuoti. Taupydami jie „įdarbina“ kiekvieną savo sutaupytą dolerį finansų rinkose, o prireikus – panaudoja šį „uždarbį“.

Lietuviai tuo tarpu yra įpratę kaupti „kojinėje“ arba, geriausiu atveju – turi terminuotųjų indėlių. Terminuotieji indėliai siūlo pakankamai žemas (0.5 procento tesiekiančias) paprastąsias palūkanas. Jos yra skaičiuojamos nuo pradinės įnašo sumos, ir tai, kas uždirbama, nėra investuojama tam, kad uždirbtų dar daugiau.

Finansiškai palankiausia investuoti ten, kur mokamos sudėtinės palūkanos. Jos skaičiuojamos ne tik nuo pagrindinės sumos, bet ir nuo prieš tai uždirbtų palūkanų. Toks finansinis mechanizmas yra prieinamas investuojantiems rinkose. Tai daryti galite pasirinkti vieną iš būdų: nuo kaupimo pensijų fonduose iki tiesioginio investavimo akcijų ir obligacijų biržose.

Visada yra „bet“

Reikia pažymėti, kad investuojant rinkose trumpalaikiu laikotarpiu galima patirti ir prieaugį, ir nuosmukį. Fonduose sukaupto kapitalo kiekį pakoregavo koronaviruso sukelta pandemija. Žmonių turtas susitraukė, nes nuvertėjo įmonės, kurių akcijos sudaro fondus. Ekonomikai atsigaunant, bendrovių vertė vėl išaugs, o turtas – atsistatys. Tokių krizių kaip ši privalumas toks, kad už investuotojų įmokas fondų valdytojai nuperka daugiau atpigusių akcijų ir obligacijų, kurių vertei išaugus investuotojų turtas išauga.

Tuo tarpu neįdarbintų pinigų vertė – nesvyruoja. Ją stabiliai mažina infliacija. Saugumas – tik apgaulinga iliuzija.

Tikėtina, kad protingai investuojantys per 20 metų savo vaikams galės ne tik automobilį nupirkti ar sumokėti pradinį įnašą už nekilnojamąjį turtą, bet ir turėti pakankamai santaupų kelionėms.