INVL Logo

Karantinas išmokė gyventojus savo finansais rūpintis nuotoliniu būdu

Koronaviruso pandemija per labai trumpą laiką privertė pakoreguoti dalį įsisenėjusių įpročių bei prisitaikyti prie naujų gyvenimo aplinkybių. Pradedant darbu iš namų, bendravimu su artimaisiais vaizdo skambučiais ar apsipirkimu internetu ir baigiant socialinės distancijos laikymusi bei kaukių dėvėjimu viešose vietose – tai, kas anksčiau atrodė sunkiai įsivaizduojama ar nereikalinga, šiandien tapo norma. Nors keisti įpročius ne visada yra lengva, tačiau tai gali suteikti ir naudos. Vienas iš pavyzdžių – karantino metu daugiau žmonių ėmė tvarkyti savo finansus nuotoliniu būdu.

Per karantiną finansų nepamiršo

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Klientų konsultavimo centro vadovė Rita Supranavičienė sako, kad asmeniniai finansai gyventojams yra viena svarbiausių sričių, todėl daugelis jais rūpinosi ir karantino metu. Vis tik dėl viruso grėsmės žmonėms teko išmokti daryti tai nuotoliniu būdu.
„Daugelis gyventojų dėl pensijų kaupimo, investavimo galimybių ar kitų su finansais susijusių klausimų buvo įpratę fiziškai atvykti į konsultacijas. Karantinui tokias galimybes apribojus, norėjome, kad klientai ir toliau galėtų patogiai gauti atsakymus į rūpimus klausimus neišeidami iš namų“, – sako R. Supranavičienė.

Labiausiai domėjosi rinkų svyravimo įtaka sukauptai pensijai

Supranavičienė pasakoja, kad nors galimybė pasikonsultuoti su specialistais telefonu ar internetu egzistavo ir iki karantino, per karantiną šios paslaugos tapo itin aktualios. „Be abejo, savo finansus žmonės yra labiau linkę aptarinėti gyvų susitikimų metu. Tai vienas iš įpročių, kuriuos pakeisti gali būti ganėtinai sunku. Vis tik pamatėme, kad pasikeitus aplinkybėms, žmonės prie jų prisitaikė. Karantino metu gyventojai išties aktyviai registravosi ir dalyvavo interaktyviose konsultacijose internetu. Įdomu tai, jog tokios konsultacijos aktyviai vyksta ir dabar, sušvelnėjus karantino reikalavimams. Manau, jog tai rodo, kad žmonių įpročiai yra linkę po truputį keistis“, – sako R. Supranavičienė.

Rita Supranavičienė

Specialistė priduria, kad karantino metu nuotolinėms konsultacijoms užsiregistravusius gyventojus dažniausiai domino pandemijos sukelti pokyčiai finansų rinkose ir jų galima įtaka pensijų fonduose kaupiamoms lėšoms, taip pat kiti su pensijų kaupimu susiję klausimai, pavyzdžiui, pensijų išmokos ar sukauptų lėšų paveldėjimas.

Pakeisti įpročius užtrunka

Tai, kad keisti įsisenėjusius įpročius gali būti išties sunku, pažymi ir psichoterapeutas Olegas Lapinas. Jo teigimu, žmonės nėra linkę keistis ir dažniausiai tai daro tik priversti aplinkybių. Netgi karantino metu, O. Lapino įsitikinimu, gyventojai ne tiek pakeitė įpročius, kiek esamus pritaikė prie pasikeitusių sąlygų. „Žmonių įpročiai lankytis parduotuvėse ar kavinėse, susitikti su draugais niekur nedingo – juos tiesiog teko kuriam laikui pakoreguoti, priderinti prie naujų aplinkybių. Jei karantinas tęstųsi metus ar ilgiau, arba jei žmonės jaustų, kad tiesioginė grėsmė jiems yra itin didelė, galbūt šie įpročiai pasikeistų visam laikui ir gyventojai imtų pirkti tik internetu, o pramogauti namuose. Panašiai prie pokyčių prisitaikoma žmogui persikėlus gyventi į tolimą kraštą su visiškai kita kultūra. Paprastai prie jos pritapti, išsiugdyti naujus įpročius trunka ne mažiau nei metus“, – sako O. Lapinas.

Keistis linkęs vienas iš dešimties

Lapinas priduria, kad kai kurie žmonės keisti įpročius sugeba vien savo valios pastangomis. Tačiau tokie žmonės jau yra įpratę išbandyti naujus dalykus ir patirtis. Anot psichoterapeuto, tokį įprotį turi tik maždaug vienas iš dešimties žmonių.
„Daugeliu kitų atvejų žmonėms sunku pakeisti savo įpročius visiškai nepakeičiant savo tapatybės. Dėl to įpročius žmonės neretai pakeičia tik išgyvendami ganėtinai radikalius pokyčius, išsižadėdami senojo „aš“ ir susikurdami naują tapatybę – pavyzdžiui, atradę naują religiją, išvykę gyventi į tolimą šalį. Keisti įpročius taip pat gali paskatinti aplinka. Pavyzdžiui, jei visi asmens draugai ir artimieji sportuoja, jis taip pat gali jausti spaudimą tai daryti“, – pasakoja O. Lapinas.

Privertė pakeisti išankstinius nusistatymus

Savo ruožtu R. Supranavičienė pažymi, kad karantinas daug kam tapo paskata atrasti ir išbandyti naujus dalykus, pakeisti išankstinius nusistatymus. „Iki karantino išties daug kam atrodė nepriimtina finansinius klausimus tvarkyti nuotoliniu būdu. Be to, dalis žmonių paprasčiausiai manė, kad nemokės naudotis vaizdo skambučių ir interaktyvaus bendravimo priemonėmis, galvojo, jog tai yra sudėtinga. Tačiau pabandę konsultuotis nuotoliniu būdu gyventojai galėjo įsitikinti, kad tai yra patogu ir paprasta“, – sako R. Supranavičienė. Klientų konsultavimo specialistė priduria, kad toks pokytis iš tiesų džiugina, nes tai reiškia, kad vis daugiau žmonių gali atrasti sau tinkamiausią konsultacijos būdą.